Vieną kartą išdavęs - išduos ir dar kartą. Tokie žodžiai skamba mintyse, kai prisimenu savo meilės istoriją. Bet apie viską nuo pradžių: su juo susipažinau dar studijų laikais, kai mokėmės toje pačioje grupėje. Netrukus supratome, kad tai negali būti vien paprasta draugystė, todėl pradėjome bendrauti artimiau.
Jis buvo puikus, rūpestingas, labai išvaizdus partneris. Pradėdama draugauti žinojau, kad prieš tai yra turėjęs kelias partneres, tačiau į tai nekreipiau dėmesio, nes kam gi nepasitaiko.
Žinojau ir tai, kad turi savo geriausią draugę, kuri, beje, buvo moteriškos lyties atstovė. Kam tai paminėjau? Nes šioje istorijoje ši persona turės svarbų vaidmenį.
Taigi bendravome su juo 2 metus, per kuriuos pasitaikydavo ir pykčių ir gražių momentų. Galiausiai, atėjo laikas atlikti savo baigiamąjį darbą. Tąkart išvykau į Daniją. Praktika truko apie 5 mėnesius, tačiau ir tuomet pasitikėjau juo, kad jis atvyks , ir aš jį aplankysiu.
Pradžioje viskas klostėsi puikiai - tiek baigiamojo darbo rašyme, tiek santykiuose, susirašydavome, susiskambindavome. Vėliau pajutau, kaip trūksta jo šalia, jis vis žadėdavo atvykti, sakydavo, kad žiūri pigesnių bilietų, bet kaip ėjo tie mėnesiai, taip ėjo, o jo vis nebuvo greta.
Galiausiai nusprendžiau trumpam grįžti į Lietuvą. Žinoma, tada, jam buvo džiugu matyti mane šalia, tik jutau, kad už tų nuleistų akių kažkas slepiasi. Žinau, kad vyrus erzina klausimas „Kas atsitiko?“, tada jo paklausiau ir kaip galima manyti, jis atsakė, kad viskas gerai.
Bet viduje žinojau, kad ne viskas gerai. Atėjo laikas išvykti atgal į Daniją ir palikti šį atvirą klausimą. Galiausiai, artėjo mano atsiskaitymo ten Danijoje diena. Dieną prieš didijį pristatymą susiskambinau su juo - turėjome, rodos, eilinį pokalbį, bet šįkart pro ausis nepraslydo viena frazė - „Aš miegojau su drauge“.
Tąkart širdis, rodos, akimirką nustojo plakti. Lyg nesuprasdama, paklausiau dar kartą - ar tai tikra, vėliau jis man paaiškino, kad miegojo su savo geriausia drauge ir tai vyksta jau ne pirmą kartą.
Aš jo paklausiau - ar tai normalu, jis nuleidęs akis sakė, kad to nesigaili, kad alkoholis daro savo ir jis nepasikeis. Turbūt atsiprašinėjo, bet toliau aš nesiklausiau - mintyse nubyrėjo tas kortų namelis, kurį statėme taip ilgai.
Supratau, kad neverta kelt ultimatumų, kad reikia palikti viską kaip yra ir laiku pasitraukti. Taip, diplomą gavau, viską puikiai atsiskaičiau, nors kitą dieną mintyse kaupėsi skausmo gniužulas, bet reikėjo išlikti stipriai.
Dabar suprantu, kad sprendimas išsiskirti buvo teisingas, nes vėliau paaiškėjo, kad ir kitoms jo panelėms buvo panašios istorijos. Tad viskas gerai, kas laimingai baigiasi - gerbiau jį už tai, kad viską pasakė tiesiai šviesiai, nors buvo ir daugiau istorijų, kurias galėjo papasakoti bendri draugai, bet aš jau jų nesiklausiau, nes viskas baigta.
