Taigi, ką jie naudoja? Arba, galbūt, dar svarbiau yra tai, ko jie nenaudoja? Dermatologijos specialistai sutiko pasidalinti produktais ir ingredientais, kurių jie vengia.
1. Purškiama apsauga nuo saulės
Gydytoja Rachel Nazarian iš „Schweiger Dermatology Group“ Niujorke teigia, kad ji niekada nenaudoja veidui ir kūnui skirtų purškiamų priemonių nuo saulės. Jos profesionalia nuomone, purškalai neužtikrina užtektinai storo sluoksnio, kuris sulaikytų SPF taip, kaip rašoma ant buteliuko.
„Pusė jo išpurškiama ore, išvis mažai kas patenka ant odos, pusę viso to sukvėpuojame. Tai tikrai nėra tinkamas būdas gerai apsisaugoti, – tikina specialistė ir priduria, kad išimtys įmanomos. – Jeigu turite vaiką, kuris ramiai nesėdės ir beviltiškai siekiate pasirūpinti tuo, o pasirinkimas – purškalas arba nieko, ką gi, tada naudokite purškalą. Tačiau joks save gerbiantis dermatologas niekada nenaudos purškiamos apsauginės priemonės nuo saulės.“
2. Įdegio aliejai
Tiems, kurie mėgsta storai teptis aliejumi ir kepti saulėje (labai prašome to nedaryti), turime blogų naujienų.
„Pirma, tai nėra pakankamai gera apsauga nuo saulės, be to, aliejai gali užkimšti poras, – teigia ji. – Vien dėl to, kad esate saulėje, jūsų poros užsidaro, nes dėl to, kad jūsų odos ląstelės gaminasi greičiau, nebūtinai jų greičiau atsikratoma.“
3. Cheminė apsauga nuo saulės
„Iš tikrųjų, nemėgstu cheminių apsaugos nuo saulės priemonių, – neslepia R. Nazarian. – Žinau, kad jos yra saugios, žinau, kad jos geros, tačiau man atrodo, kad kartais jos gali daugiau sudirginti ir man visiškai nereikia, kad jos susigertų į mano odą. Taip pat fiziniai blokatoriai, tokie kaip cinko oksidas, yra daug švelnesni ir gerai atspindi ultravioletinę spinduliuotę. Esu daug mažiau linkusi naudoti chemines apsaugos nuo saulės priemones, jeigu turiu galimybę pasinaudoti fizine apsauga.“
4. Tonikas
Nuvalyk, tonizuok, drėkink – šie trys žingsniai jai seniai įkalti mums į galvas kaip odos priežiūros rutina. Nepaisant to, net trys kalbinti dermatologai patvirtino niekada patys nenaudojantys toniko.
„Kai kuriems žmonėms patinka naudoti tonikus, kai jie jaučia, kad oda išties riebi, tačiau aš nemanau, kad tai būtina“, – sakė dermatologas Sameris Jaberis.
„Daugelyje tonikų yra alkoholio, kuris džiovina (tai gerai, jeigu oda yra riebi ir linkusi į aknę), – tikino dermatologė Jennifer Chwalek iš „Union Square Laser Dermatology“. – Vietoj to savo odą apipurškiu rožių vandeniu rytais, o tada tepu vitaminą C ir SPF. Manau, kad rožių vanduo padeda drėkinti mano odą, taip pat jis nuramina bet kokius uždegimus, nes jame yra vitaminų ir antioksidantų. Kai jis išdžiūva, tepu serumą su vitaminu C ir tada apsaugą nuo saulės.“
5. Parabenai
Parabenai iš esmės yra konservantai, kurie naudojami grožio produktuose, siekiant sumažinti bakterijų, pelėsių ir mielių vystymąsi. Dažniausiai naudojami parabenai yra metilo, etilo, propilo ir butilo parabenai, kurie dažnai aptinkami drėkinimo priemonėse, makiažo pagrinduose ir kremuose nuo senėjimo.
Per daugelį metų parabenai įgijo išties nekokią reputaciją, ir nors vis dar nėra pakankamai tvirtų įrodymų, kad jie būtų labai žalingi sveikatai, kalbinti dermatologai jų vengia.
„Tai tikrai tabu ingredientas. Aš galvoju, kam rizikuoti“, – sakė dermatologas Kennethas Markas.
6. Viešbučių muilas
„Viešbučiuose tikrai būnu atsargus, – sakė S. Jaberis – Niekada nesinaudoju viešbučių muilu, nes jie išties sausina odą, nes yra stipriai aromatizuoti. Visada su savimi atsivežu savo muilą.“
Dermatologai sutinka, kad aromatizuoti produktai gali sudirginti odą, todėl prisipažino jų vengiantys.
„Jokių aromatų. Jie turi būti be kvapų, nes jie nieko nedaro, tik dirgina, – neabejoja R. Nazarian. – Jeigu į jūsų valiklį įdėta kvapų, nieko gero.“
7. Odos lupimą sukeliantys šveitikliai
Bet kokie gaminiai, turintys mikrodalelių, Jungtinėse Amerikos Valstijose uždraustų nuo 2015 metų, ar bet kokių šveičiamųjų dalelių, dermatologei R. Nazarian yra absoliutus tabu.
„Dėl to, kad fizinis ar mechaninis odos lupimasis odai tikrai kenkia, – tikino dermatologė. – Man patinka produktai, kurie atlieka švelnų cheminį valymą, pavyzdžiui, glikolis, ar kartais tie, kurie pašalina negyvas ląsteles, tačiau ne mechaninis, fizinis negyvos odos šveitimas, kurio niekam nereikia.“
