Yra dalykų apie kuriuos meluojama be jokio kaltės jausmo. Tikrai. Klausinėdama moterų apie jų melus gavau daug aiškių atsakymų. Skambindama vyrams – savo draugams, kurie tikrai nesispyriodami be baimės man gali sakyt tiesą, buvusiems ir esamiems kolegoms, kai kuriems verslo, hobio ar laisvalaikio partneriams, susidūriau su problema. Jie visi nenorėjo išduoti paslapčių...
Visų pirma, vyrai prastai meluoja. Jie nemoka to daryti elegantiškai, šmaikščiai, jie dažnai susimauna. Jie susimauna nejaukia tyla, nes nemoka apžaisti ir sudėlioti įspūdį stiprinančių dekoracijų, jie nesivargina sukurti tinkamo emocinio fono, kuriame paskleistų savo baltus ir kitų spalvų melus, jie dažniau nutyli panarinę galvas… O čia jau ir išsiduoda…
Tiesa, yra patologinių melagių, kurie gali meluoti apie viską. Moteris net gali patikėti kalbomis apie jų Ferarius, milijono vertės sąskaitas faktūras, namus ant Pietų Kinijos jūros kranto ir milijoninius Europos Sąjungos fondų pinigus, kurie leis gyventi ramiai ir laimingai, apie bendrą ateitį, keturis vaikus ir amžiną ištikimybę…Na, o visi audinių kailiniai ir kitos banalios gyvenimo smulkmenos – tai jau net melu nelaikoma… Šiaip, švelnus asistavimui būtinas dalykas – suokti, burti, žadėti, svaigti…
Ok, jie gali meluoti apie viską (iki sekso), na gal tai net nėra melas, tai tiesiog jų laki fantazija, jų svajonė, jų idealas. Jie norėtų, kad tai būtų tiesa. Nuoširdžiai, kaip vaikai. Ne, jie nemeluoja sakydami komplimentus, kartais jie juos perspaudžia, na, moterims vistiek tai patinka. Net jei ir labai per stipru. Nupurto it kaip koks samagonas, bet svaigina.
Visi kaip susitarę kinkuoja galvomis, kad stengiasi nemeluoti, tik dažniausiai nesako visos tiesos. O aš galvoju ar tik kišeniniai melo detektoriai ar appsai telefone nebus kasdieniška netolimos ateities tendencija?
Bet kita vertus, gal ne visada turi būti teisus, kad būtum laimingas ir nereikia žinot tiesos dėl tos pačios beribės laimės priežasties.
Iš savo pokalbių su kokia dešimtimi vyrų, supratau, kad jie meluoja dėl kelių priežasčių:
– kad apsaugotų moterį, kuri jiems patinka, kurią myli, nuo dalykų, kurie ją įskaudintų, sugadintų jai nuotaiką ar kažkaip neigiamai paveiktų jos savivertę.
– kad jiems tiesiog neknistų proto. Pastarasis momenčiukas yra įdomesnis, nes vyrai nemoka aiškintis santykių ir jiems bet kokia netikėta diskusija, konfliktas lygioj vietoj, o dar sulaistytas moterų ašaromis yra tikra stichinė nelaimė.
– jie nori būt geresni nei yra. Ir nieko čia nuostabaus. Mes, moterys irgi norim atrodyt geresnės nei esam. Na, ir gražesnės.
Šios tris dalykus sujungia viena, esminė, pati pagrindinė priežastis. Vyrai meluoja, nes moterys jų klausinėja. Ir dar klausinėja apie dalykus, apie kuriuos jos visai nenori išgirst teisybės…
Mokslas ir faktai
Atnaujintos „Who am I?“ galerijos Londono mokslo muziejuje atidarymo proga buvo paskelbtas vienas tyrimas, kuriame buvo apklausta 3000 suaugusių žmonių.
Vidutinis statistinis vyras pameluoja 1092 kartų per metus ir jį sąžinė graužia už melą daug mažiau nei tipišką statistinę moterį. Vidutinė tipiška moteris 728 kartus per metus sako netiesą. Beje, amerikiečiai (jei kam britų statistika netinka) sako, kad vidutiniškai moterys meluoja 3 kartus per dieną, o vyrai – 6.
Ir jei dažniausiai vyrai meluoja apie savo gėrimo įpročius ir dažnumą, moterų dažniausia melo frazė yra „Viskas ok, tikrai“. Šiaip jau ir vyrai, ir moterys dažniausiai meluoja savo mamoms ir gerokai mažiau meluoja savo partneriams…Gera naujiena žmonoms ir bloga mamoms. Mamos užtat ramios – viskas gerai!
Maždaug 75% apklaustųjų sutiko, kad pamelavimas yra geriau nei įžeisti kito žmogaus jausmus. Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, ar žmonių yda – meluoti – yra genų, evoliucijos ar auklėjimo rezultatas. Linkiu mokslininkams sėkmės, jie turės daug darbo…
Mano apklausa
Pasakodami apie ką jie meluoja, vyrai buvo labai nuobodūs, nors kiekvienas iš jų yra pakankamai spalvinga asmenybė ir jų gyvenimai neretai yra tokie, kuriuos įdomu gyventi ir net šiek tiek gėda apie juos pasakoti…
Jie meluoja dėl to, kad neįžeistų moters, kuri jiems svarbi, mylima, branginama. Jie nori, kad ta moteris jaustųsi saugi, graži ir mylima. Jie meluoja, kad nuramintų, paguostų. Jie kartais meluoja tada, kai niekaip nesupranta, kodėl smulkmenos yra tokios svarbios.
– Vyrai nemato moters detalių. Nu nemato!!! Jos to niekaip nesupranta. Na, matau, kad ji nerealiai atrodo. Iš toli. Siluetas. Forma. Bet niekada neprisiminsiu kokia iš 5 tamsių suknelių ji tada buvo, jei klaus, meluosiu, kad su ta, ana, ji buvo pati gražiausia. Man galėtų vinis po nagais kalti, aš negalėčiau pasakyt, kuri buvo ta suknelė.
– Kai ruošiamės kur nors, ji matuojasi tą ar aną, ir klausia mano patarimo. Dažniausiai sakau, antras variantas gražesnis, kad tik nesirengtų dar trečio, nes tikrai pavėluosim.
– Tikrai stengiuos nemeluot. Mano melas galbūt tas, kad nepasakau teisybės arba pasakau taip, kad būtų ir gražu, bet ne melas. Pvz, jei dama puošėsi pusę dienos, šukuosenos, makiažai, suknelės.. O man tikrai gražiau būtų ją nupraust, suvelt, įkišt į džinsus.. Bet taip sakyt negalima, tada sakau „atrodai nuostabiai“. Ir tikrai nemeluoju, tik nutyliu, kad kitaip irgi puikiai atrodytų. Arba pasimylėjus, joks melas pasakyt „buvo nuostabu“, nors galėjo būt nuostabiau…Beje, vyriškas „normaliai“ reiškia „gerai“, nors moterys išsigąsta, kad tai „pravalas“.
Na, dar keliskart išgirdau, kad nepriklausomai nuo to, ar vyrai gerai gamina maistą, ar moka tik išvirt kiaušinį, jie dažniausiai nesako tiesos apie jų moters paruoštą maistą, jei jis netinka jų gomuriui. Net jei nebuvo labai gerai, vis tiek viskas yra normalu. Gal ir yra?
– Ar aš neatrodau stora? – toks klausimas mane siutina. Ne storume esmė, o kaip ji jaučiasi. Ir jei aš pasakysiu, kad ji neatrodo stora, tai dar nereiškia, kad ji iškart savo pačios akyse pavirs gazele. Ir sakau, o pats galvoju, kad man gal nelabai rūpi, kaip ji atrodo, aš ją myliu, mes kartu penkiolika metų, ji buvo ir plonesnė, ir storesnė, o seksas su ja visada buvo geras, tai man tiesą sakant dzin jos tie kilogramai. Aš net nežinau, kiek ji sveria. Jei jai problema, nustoja tegul kept tuos poniškus makarūnsus ir daryt Snikersų tortą, kuriuos paskui vis tiek reikia valgyt. Mes tai valgom su vaikais, o svoriu skundžiasi jinai viena.
– Kaip aš to ano visada norėjau, – pasakau, kai ką nors ji man nuperka, parveža lauktuvių ar padovanoja, dažniausiai tai ir nebūna melas. Na, kartą, kai pirko man meškerę gimtadieniui, visai ne tokią gavau, kokios norėjau. Galėjo kažkaip išklausinėt, galų gale brolio pasiklaust, bet gražiai padėkojau, o paskui pasikeičiau į kitą. Turbūt net nepastebėjo. Aišku, kad ne.
– Kai ruošiamės atostogaut kur nors, tai visada turiu pasakyt, kad su maudymosi kostiumėliu ji atrodo gerai. Nu, bado pirštu į tą celiulitą ar lašinius, nu ir aš to nematau. Kažkada pasakiau, kad vyrams smagiau suptis bangose, nei daužytis į uolas, gal nusiramino. Bet va vėl važiuosim atostogaut, vėl bus ta pati daina.
Jie meluoja dėl to, kad savo moters akyse būtų kuo arčiau jos idealo.
– Esu žiauriai užmaršus, man tie buitiniai reikalai yra katorga, bet pažadėjau padaryt ir nepadariau. Kai man primena ir klausia, ar tą ir aną sutvarkei, sakau „taip“ – iškart dengiu krūtine ambrazūrą. Iškart lekiu, bėgu, darau.
– Kaltas, žinau, aš jai sakau: „Aš tau niekad nemeluočiau“, o meluoju.
– Meluoju, kiek išgeriu ir kiek rūkau. Visada sakau, kad tik truputį išgėriau, o dabar jau paskutinė ir galim eit.
– Kažkur skaičiau, kad geriau tegul nekenčia už tai, koks esi, negu myli už tai, koks nesi. Bet kai myli, tai geriau, negu kai nekenčia. Užtat mes vyrai ir meluojam apie viską, ypač kokie mes geručiai.
Yra patologinių melagių, kurie tiesiog gali pasakoti viską, ką nori neužsikirsdami – meilužei, kad išsiskirs jau greit, merginai, su kuria susitikinėja, kad netrukus pasipirš, visoms kitoms – irgi panašiai..
Jie meluoja, kad, jiems neknistų proto, kad jie neįsiveltų į konfliktus.
– Na, gerai, galbūt kaip melas skamba frazė „viskas gerai“, kai tikrai nėra gerai. Vėlgi tai buferis, kad nesivelt į konfliktą, diskusijas.
– Jei kažkur užtrunku, visada sakau, kad sėdžiu kamštyje. Arba jei vėluoju, sakau, kad jau pakeliui. Diskusijų, kad galėjau išvažiuot anksčiau, važiuot pro kitur, visai nenoriu.
– Moterys irgi sako, kad joms viskas gerai. Jei man negerai, man problemos darbe, tai negi aš turiu atsisėst ir pasakot viską? Sakau, kad viskas gerai ir mane palieka ramybėj.
– Visada sakau, kad buvau užimtas, jei negirdėjau skambučio ar neperskambinau. Pamiršau. Nu ir kas? Nes pamirštu, aš irgi žmogus. Ir dar labai knisa, kai klausia, kur esu, su kuo. Kontroliuoja tipo. Tada, jei sunku paaiškint, sakau, kad darbe, su draugais ar dar kažkur.
– Sakau, kad užimtas, reikalai, praradau laiko nuojautą, jau buvo per vėlu ir pan., jei klausia kodėl neskambinau. Nenorėjau ir neskambinau. Kai norėsiu, paskambinsiu. Jai irgi paskaitos, darbas, užimta, atrodo, o vis tiek… Šiaip esmė, aišku, jei kraustyčiaus iš jos dėl proto, tai turbūt skambinčiau dažniau...
Jie meluoja, nes iš anksto žino, kad jų moteris nesupras jų tiesos. Ir ar moterys iš viso nori tą tiesą sužinoti?
O štai taip rašė viena labai išmintinga draugė, su kuria mes abi labai išmintingos buvom jau prieš penkiolika metų (kaip rodo šitas tekstas):
– Vyrai tiek daug nemeluotų, jei moterys tiek daug neklausinėtų. Tai taikoma ir priešingai lyčiai. Gyvenimėly man pasisekė, nes manasis ex niekad neklausdavo klausimų, į kuriuos vargu ar būtų norėjęs išgirst atsakymą. Niekada neklausinėjau ir aš. Pvz. ar ne kvaila klausti „Ar tu mane myli?“ arba „Ar tu man ištikimas?“. Juk viliamės išgirst tik sau palankius atsakymus! Dar kvaila klaust: „Ar aš labai stora?“, „Aš šiandien baisiai atrodau, ar ne?“, o tokie turėtų iš viso nužudyti: „Ar aš geresnė už tavo žmoną, ex žmoną, draugę, meilužę?“ Neuždavinėk klausimų, kurių atsakymai gali tave skaudinti!“
Kitas mano draugas, vyriausias ir labiausiai liberalus apklausos dalyvis, kurio požiūris taip pat nesikeičia nepriklausomai nuo amžiaus, išdėstė viską taip:
„Melavimas – silpnųjų privilegija. Vertinu žaidimą atviromis kortomis: žaidėjai išsidalina kortas, atverčia, peržiūrijas ir pastebi: „Petrai, jei ir toliau taip varysi į vienus vartus – prarasi partnerius.“ Gerbiu ir gerbsiu savo vaikų motiną, kuri (kad ir kaip jai kartais būdavo sunku) stengėsi neužduoti tokių klausimų, kurie abiems tik būtų pagilinę problemas. Užtat taip ilgai ir gražiai nugyvenome, nors dabar gyvenam atskirai, bet pagarba ir pagalba vienas kitam niekur nedingo. Nors reikia pridurti, kad yra vienas atvejis, kai vyrui meluot reikia iš paskutiniųjų. Jei remia prie sienos dėl neištikimybės, visada reikia meluot. Visada, net jei lovoj užtiko. Niekad negalima prisipažint. Čia jau šventas melas. Dabar jau moterys mane užmėtys akmenimis, o vyrai mane supras.“
Aišku, yra tokių vyrų, kurie kloja viską taip, kaip yra, tik apie nuėjimus į kairę patyli. Arba iš anksto apie juos praneša. Na, bet čia jau kita muzika, kitos tonacijos, kitos natos…
Daugiau Jolitos tekstų skaitykite www.protoaistros.lt.