Jis iš tiesų „užplaukė ant sėkmės bangos“. Kaip? Amerikietis profesorius Andre Kukla, psichologijos srities specialistas, filosofas rado atsakymą į šį klausimą – jis įvardijo 5 proto spąstus, į kuriuos patekęs žmogus liaujasi siekti sėkmės.
1 spąstai – užsispyrimas
Toks elgesys sveikintinas, kai kalbama apie kažką naudingo, būtino, atnešančio privalumų – pvz., žinių, gerą darbą, profesinį pripažinimą ir pan. tačiau yra ir kita užsispyrimo pusė – pavyzdžiui, nepatinka knyga, bet ją būtinai reikia baigti skaityti, filmas išvargino, bet reikia pažiūrėti jį iki galo, kad neprapultų bilietai, nepatinka įgyta specialybė, bet teks gaišti ne vienerius metus, nes mokslams buvo išleisti pinigai. O vardan ko?
Tokio elgesio priežastis – įsigalėjęs stereotipas, kad pradėtą dalyką būtina užbaigti, net jei jis paseno, neduoda naudos ar visiškai nepatinka.
Savo veiksmus reikia nuolat analizuoti, įvertinti gautą rezultatą ir tai, kokio rezultato tikimasi ateityje. Būtina išsiaiškinti, kiek priartėjote prie anksčiau iškelto tikslo. Ir ar verta patirti diskomfortą ir švaistyti jėgas tam, kas neteikia norimo rezultato.
2 spąstai – amplifikacija
Po amplifikacija slepiasi įprotis skirti reikalui daugiau jėgų ir laiko, nei to reikia realybėje.
Amplifikacijai priskirtinas naujų sprendimų ieškojimas, netaikant bent vieno praktiškai, noras pasiekti tobulybę, pastangos taupyti, kurios vis dažniau skatina pirkti daiktus per išpardavimus ir t. t.
Visada reikia palyginti savo tikslą ir jam skiriamas pastangas. Pavyzdžiui, jei norite pataupyti, nuspręskite kokią sumą ir kam planuojate išleisti. Ir iškelkite tikslą – nepirkti nieko nereikalingo pirkti tik tai, kas sąraše.
3 spąstai – fiksacija
Reikia išmokti pereiti prie kito darbo, jei aplinkybės neleidžia užbaigti pradėtojo. Ryškus pavyzdys – eilė kokioje nors įstaigoje. Kai žmogus atsiduria eilėje, jis save programuoja, kad būtina sulaukti savo eilės. Ir staiga kyla techninių nesklandumų įstaigos veikloje arba baigiasi priėmimo valandos, o savo eilės taip ir nesulaukta. Laikas sugaištas, žmogus pavargęs, nes nervinosi, baimindamasis nepatekti į kabinetą. Jis išeina iš įstaigos, jausdamasis nesutvarkęs reikalo, o kam nors kitam nebeturi nei jėgų, nei noro.
Reikia persijungti ir turėti vienu metu kelis veiksmų planus, kurie suteiks galimybę tinkamai paskirstyti laiką, kad ir kaip susiklostytų įvykiai. Pavyzdžiui, stovint eilėje galima paskaityti knygą, paklausyti muzikos, pakalbėti telefonu su mylimu žmogumi. Tai bus ir malonu, ir naudinga. Ir neteks nusivilti, jei reikalo nepavyks atlikti.
4 spąstai – reversija
Reversijos esmė – jaudinimasis dėl reikalų ir įvykių, kurie baigėsi nesėkme dėl priežasčių, nepriklausančių nuo žmogaus – dėl atlikėjo ligos atšauktas koncertas, dėl lietaus neįvykusi iškyla į gamtą ir pan. Ir užuot radęs naują užsiėmimą tai dienai, žmogus nusimena ir pasiduoda nuoskaudai. Negana to, reversijos atveju žmonės sukuria tikrą „statinį“ iš įvykių, kurie galėjo būti, bet neįvyko, nes žlugo pirmas renginys.
Pajutus reversijos būseną, reikia ramiai susitaikyti su tuo, kas įvyko, nesikrimsti dėl to, kas galėjo būti, ir pagal galimybes užsiimti kitais dalykais.
5 spąstai – skubotumas
Mokėjimas planuoti paralelinius veiksmus – tikras gėris. Neturint tokio gebėjimo, patenkama į skubotumo pinkles. Pavyzdžiui, kam savaitgalį bėgti į paštą išsiųsti siuntinio, jei tą patį galima padaryti pakeliui į darbą eilinę dieną? Žinoma, galima nueiti į paštą ir per laisvadienį, jei norisi tiesiog prasieiti ir pakvėpuoti grynu oru.
Per skubotumą sugaištama daugiau laiko ir išeikvojama daugiau pastangų, nei iš tiesų reikia. Todėl reikia mokėti blaiviai vertinti savo veiksmus ir liautis galvojus paskubomis.
