Kaip ši neįsisąmoninta baimė veikia ir ką turime daryti, kad baimės liktų mažiau, o idealiu atveju ji išnyktų? Pradžiai svarbu aiškiai suvokti, kad pats psichinis baimės fenomenas nėra jokia anomalija.
Bijome visi ir skirtingų dalykų. Ne išimtis ir pinigų baimė. Tik, kalbant apie pinigų baimę, šios baimės rūšis specifinė, ją sunku identifikuoti, aiškiai apibrėžti, įsisąmoninti ir su ja dirbti mažinant jos įtaką mūsų elgesio schemoms.
Tad kaip veikia pinigų baimė? Pinigų baimė kaip ir kiekviena baimės rūšis turi objektą t.y. jei jūs bijote ko nors, vadinasi, tą „ką nors“ gali įvardinti: pelė, griaustinis, didelis automobilio greitis, skrydis lėktuvu ir kt.
Kiekvieną iš anksčiau paminėtų baimių mes patiriame betarpiškai t.y. (ne)susitinkame su savo baimės objektu akis į akį. Su pinigų baime kitaip. Dažno mūsų santykis su pinigais išimtinai pozityvus t.y. mes norime turėti daugiau pinigų, galvojame kaip jų prasimanyti. Tikėtina, kad gatvėje išvydę pamestą banknotą mes nepulsime blaškytis apimti panikos, atvirkščiai, rastus pinigus laikysime netikėtai mus aplankiusia malonia sėkme. Deja, tačiau ši reakcija yra labiau spontaniškas nei nuoseklus mūsų santykio su pinigais rezultatas. Pinigų mes bijome ne „tiesiogiai“, o „per aplinkui“.
Tad kas formuoja arba kaip formuojasi mūsų baimė pinigams? Pinigų baimės priežastys gali būti įvairios:
– Pinigai aplink save telkia įvairias egzistencines ir psichologines asociacijas. Pinigus mes suvokiame kaip „didžiulę atsakomybę“, „nuolatinį rūpestį juos sumaniai valdyti“, „pareigą juos įgijus neprarasti“, „sumaniai investuoti“, „pinigai, tai rizika susigadinti santykius su kitais“, „pinigai tai sunkus ir nuolatinis darbas“ ir t.t., kitaip tariant, geisdami pinigų dažnai juos apipiname įvairiais negatyviais ir mus gąsdinančiais įsivaizdavimais bei stereotipais, kurie mus nuo pinigų atitolina.
– Dažnai pinigų baimė susijusi su mūsų ankstyva vaikystės patirtimi. Stebėdami savo tėvų elgesį su pinigais, mes mokomės iš jų. Jei šeimoje nuolatos vykdavo barniai dėl pinigų, buvo juntamas jų nuolatinis stygius, tikėtina, kad mažo vaiko galvose susiformavo gilus neigiamas santykis su pinigais. Pinigus, pasąmonėje, mes linkę sieti su destruktyviu ir įtampą keliančiu aplinkinių elgesiu, dar daugiau, pinigus mes linkę sieti su asmeninio nesaugumo jausmu.
– Pinigų baimė ir su ja sietinas asmeninio nesaugumo jausmas mus įkalina labai paradoksaliuose spąstuose. Žinodami, kad pinigai svarbūs ir reikšmingi mūsų komfortabilaus bei oraus gyvenimo palydovai, mes jų visaip vengiame. Taip yra todėl, kad jie mums asocijuojasi su neigiamomis patirtimis ankstyvoje vaikystėje. Kitaip tariant, nenorime patirti to paties nesaugumo ir baimės jausmo, tačiau renkamės tokį kelią, kuris minimą jausmą dvigubina t.y. pinigų stygius kelia dar didesnį stresą, baimę ir nusivylimą savimi bei aplinka.
– Pirmoji neigiama patirtis priimant asmeninius finansinius sprendimus gali tik įtvirtinti mūsų baimę pinigams. Ankstyvoje vaikystėje susiformavęs neigiamas santykis su pinigais tampa ypač ryškus ir destruktyvus, kai susiduriame su situacija, kuomet reikia priimti asmeninius sprendimus. Pirmieji bandymai sutaupytas lėšas investuoti, o ir patys mėginimai taupyti bei juos lydinčios nesėkmės dažnam mūsų tampa „svariu argumentu“, kuris patvirtina jau mano minėtą dar vaikystėje suformuotą poziciją, kad dėl blogos savijautos ir nesėkmingai besiklostančio gyvenimo kalti pinigai.
– Rasite retą šeimą, kuri skiria deramą dėmesį vaikų ir pinigų santykių formavimo darbui. Dažnai tėvai prisiima visą atsakomybę už vaikų gerbūvį ir materialinį saugumą. Vaikai nepatiria, nesupranta, o ilgainiui ir apskritai nesigilina į pinigų kilmės temą. Pinigų tiesiog yra, o kai jų nėra, nuoširdžiai tikime, kad jų iš kažkur atsiras, o jei ir neatsiras, tai menka bėda, nes mano tėvai, aplinkiniai „kažkaip išsisuka“. Toks elgesio modelis ir schema formuoja ne tik pinigų baimės projekcijas, bet žmoguje suspenduoja bet kokio proaktyvaus veikimo, siekiant gausinti savo pajamas, o ir apskritai jų turėti, logiką.
Kaip kovoti su šia pinigų baime? Turbūt teko girdėti stebinančias reikšmingas pinigų sumas valdančių žmonių mintis. Paklausti, kaip jie jaučiasi, kai pradeda galvoti apie jų valdomo turto vertę ar pinigų sumas, kuriomis jie disponuoja, jie atsako retai apie tai galvojantys, o ši informacija jiems regisi tik antrine arba tretine.
Klausantis šių pamąstymų ima pagunda galvoti, kad tokie žmonės maivosi, yra nenuoširdūs, o dar blogiau, tokią poziciją grindžia absoliučia tuštybe. Į visų galvas neįlįsi ir tikrųjų motyvų nepatikrinsi, tačiau mano asmeninė bendravimo su tokiais žmonėmis patirtis kalba, kad jiems visiems charakteringas vienas bruožas. Jie yra įsisąmoninę pinigų baimę ir ją sugeba valdyti t.y. apie pinigus galvoti kaip apie nestabilų, tačiau reikšmingą resursą įvairioms idėjoms įgyvendinti. Tačiau apie pinigus negalvoja kaip apie pagrindinį savo veiklos, o juo labiau gyvenimo tikslą. Ko iš šių žmonių galime išmokti mes, kurie nevaldome reikšmingų aktyvų ar piniginių srautų, tačiau norime sukaupti papildomas pajamas?
Jau minėjau, kad tokio tipo žmonės aiškiai suvokia, kad pinigai nėra stabilus ir fiksuotas resursas t.y. jie nepuoselėja iliuzijos, kad turint tam tikrą sumą pinigų ji bus stabili ir nekintanti, o juo labiau, kad sukaupus vienas ar kitas sumas banko sąskaitoje jie taps laimingi ir išpildę savo svajones. Tai suvokus bet kuris žmogus gali pasijusti nesaugiai ir prarasti emocinę pusiausvyrą bei nusivilti. Bent trumpam. Tad ką daro tie, iš kurių verta mokytis? Jie keičia fokusą – savo dėmesį koncentruodami ne į pinigus, o finansinius ir turtinius tikslus, kurių nori pasiekti.
Siekdami šių finansinių ir turtinių tikslų minimi žmonės aiškiai suvokia, kad šie tikslai turi būti realistiniai, planuojami, kontroliuojami, apskaičiuojami ir kiekvieną kartą naujai vertinami. Finansinius iššūkius jie vertina ne kaip savo savivertės krizę, o kaip galimybę savo savivertę pakelti. Išspręsta finansinė problema, mažas žingsnelis savo finansinio tikslo linkme yra tai, kas turėtų stimuliuoti, mobilizuoti ir įkvėpti judėti į priekį.
Norint pajudėti iš pinigų baimės teritorijos į labiau komfortabilią ir produktyvią – pinigų uždirbimo ir gausinimo, reikia ryžtis vienam nedideliam ir reikšmingam žingsneliui: pripažinti, kad pinigų bijote, o tai jau daug. Šį prisipažinimą galite laikyti jūsų laukiančio reikšmingo finansinio mąstymo pradžia.
Kyla klausimų, ieškote asmeninės konsultacijos ar norite tęsti polemiką? Rašykite adresu: nerijus.ramanauskas@inbox.lt
