Mes save išreiškiame per drabužius, jų derinius. Skirtingi įvaizdžiai man – tai lyg mažas žaidimas, kuriame dalyvauju aš pati su savo kaprizais, tekstūromis, spalvomis ir audiniais. Jeigu reikėtų apibūdinti savo stilių, tikriausiai nesugalvočiau jokio pavadinimo, jo dar ir nesugalvojau. Galbūt todėl, kad mano asmenybė yra „šokinėjanti“, besikeičianti ir emocionali. Vieną dieną galiu būti rožinė nuo galvos iki kojų, o kitą užkietėjusi rokerė-miestietė. Tai aš. Kokia esi tu?
Mano draugė nenori spalvų, tačiau tai nereiškia, kad jų nemėgsta. Jos pasirinkimas – neišsiskirti iš miesto spalvų, todėl jos spalvų paletė lieka tarp pilkos, baltos ir juodos. O su jomis susitvarkyti irgi yra „ką veikti“. Tokie atspalviai yra tiek pat įnoringi kaip ir visos ryškios spalvos. Galime žaisti tekstūromis, audiniais ir detalėmis. Pavyzdžiui, tinklas, gipiūras, kutai, plunksnos – tik dalis juodųjų rinkoje. Tai toks pats iššūkis, kaip ir ryškių atspalvių paletė. Tad keisčiausias dalykas, kodėl gi mes „nurašome“ tą juodą?!
Nors visada visiems sakau nebijoti eksperimentuoti ir žaisti gyvenimą drabužiais bei detalėmis, tačiau tai nereiškia, kad pamačiusi juodai apsirengusį žmogų – nesuprantu jo. Aš jį vertinu. Tai jo gyvenimas, galbūt šiandienos pasirinkimas ar vidinė nuotaika. Kita vertus, juoda yra labai „spalvota“ iš savo pusės ir ji gali būti beprotiškai įvairiapusiška, kaip ir pati asmenybė, kuri vilki tuos drabužius. Visada atsimink, kad drabužiai, batai ir aksesuarai yra ne tik „šmutkės“ tai TU.
Todėl, atsidariusi spintą, pažiūrėk į ją šiek tiek kitaip. Ryt ar poryt, ar paskaičiusi šį įrašą ir nuėjusi peržvelgti savo „narnijos“ bei radusi šiltą, storą megztuką, užsidėsi jį ne prie džinsų, o prie sijono ir pamatysi, kad visada galima atrodyti kitaip. Tai jau bus šiokia tokia avantiūra. Pati prieš porą dienų išsitraukiau raudoną pūkinę striukę ir diena jau tapo smagesne. Kiekvienam savo. Nebijok! Žaisk!
Daugiau Viktorijos tekstų skaitykite viktorijasaulyte.com.