Seminaras „Virsmo technologijų įtaka Lietuvos kariuomenei“ buvo organizuotas remiantis 2021 m. NATO virsmo technologijų stalo pratybose naudota metodika. Jame dalyvavo gyvai dalyvavo virš 70, o nuotoliniu būdu virš 20 dalyvių iš visų krašto apsaugos sistemos institucijų.
Virsmo technologijos
Virsmo technologijos – tai technologijos, kurios tiek kardinaliai, tiek iš dalies gali pakeisti ar sutrikdyti nusistovėjusias technologijas, vykdomas funkcijas. Virsmo technologijos pagerina gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas, padaro jas prieinamesnes. Kad būtų paprasčiau suvokti: klasikiniai virsmo technologijų pavyzdžiai – šviesos lempos, lazeriai, elektroninis skaičiuotuvas. Kariniame sektoriuje – kulkosvaidis, radaras, palydovinė navigacijos sistema, lėktuvas.
Šio seminaro kontekste buvo vertinamos tokios virsmo technologijų grupės: didieji duomenys (angl. Big Data), dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence), autonominės sistemos (angl. Autonomous Systems), kosmoso platformos (angl. Space Platforms), hipergarsinės platformos (angl. Hypersonic), kvantinės technologijos (angl. Quantum), biotechnologijos (angl. Biotechnologies), naujosios medžiagos (angl. Novel Materials).
Aptartos užsienio šalių patirtys
Pirmoji seminaro diena buvo skirta virsmo technologijoms ir vyraujančioms pasaulinėms tendencijoms šioje srityje pristatyti. BPTI darbuotojai seminaro dalyvius supažindino su Rusijos Federacijos, ES ir NATO mažųjų ir kaimyninių valstybių (Suomija, Norvegija, Danija, Šveicarija, Estija, Latvija ir Lenkija) patirtimi diegiant virsmo technologijas savo ginkluotosiose pajėgose, taip pat 2021 m. vykusių NATO stalo pratybų, susijusių su virsmo technologijų panaudojimu, rezultatais ir pačių pratybų organizavimo ypatumais.
Virsmo technologijų aktualijas ES aptarė GIC direktorė dr. Viktorija Šimanauskienė, kuri savo pranešime supažindino dalyvius su ES programose numatytais finansavimo prioritetais gynybos srityje. Vėliau kviestiniai ekspertai iš Nyderlandų Gynybos ministerijos (plk. Michel de Rivecourt), ES Europos gynybos agentūros (Jean François) bei Jungtinės Karalystės (Christopher Harper) pasidalino savo įžvalgomis apie virsmo technologijų reikšmę bei mažųjų šalių galimybes.
NATO Mokslo ir technologijų organizacijos apibrėžtas virsmo technologijų sritis seminaro dalyviams pristatė Lietuvos mokslo ir verslo institucijų atstovai. Kazimieras Sadauskas (informacinių technologijų įmonė IMINT.AI) kalbėjo apie didžiuosius duomenis, Alfonsas Juršėnas (BPTI) – apie dirbtinį intelektą, Donatas Gendvilas („Adscensus“) – apie autonomines sistemas, Laurynas Šišovas (VILNIUS TECH universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas) – apie kosmoso platformas, dr. Andrius Vilkauskas (Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas) – apie viršgarsines platformas, dr. Julius Ruseckas (BPTI) – apie kvantines technologijas, prof. dr. Rolandas Meškys (Vilniaus universiteto Biochemijos institutas) – apie biotechnologijas, Karolis Stašys ir dr. Genrikas Mordas (Fizinių ir technologijos mokslų institutas) – apie naująsias medžiagas.
Besibaigiant pirmai seminaro dienai BPTI atstovai supažindino dalyvius su 27 technologinėmis kortelėmis, iš kurių kitą dieną seminaro dalyviai turėjo pasirinki jiems svarbiausias šešias technologijas. Minėtos technologinės kortelės buvo parengtos NATO Mokslo ir technologijų organizacijos. Taip pat buvo pristatyti du scenarijai (varžymasis ir ginkluotas konfliktas), kurių kontekste minėtos technologijos turėjo būti parenkamos Lietuvos atveju. Pirmosios dienos pabaigoje dalyviai buvo suskirstyti į sindikatus pagal pajėgų priklausomybę ir ėmė ruoštis kitos dienos užsiėmimui.
Antroji seminaro diena buvo skirta darbui sindikatuose, rezultatų pristatymui bei apibendrinimui. Sindikatai, vertindami per savo pajėgų prizmę, turėjo identifikuoti, kokios, jų manymu, šešios virsmo technologijų kortelės būtų aktualiausios LK 2040 m. bei kokie kiti praktiniai sprendiniai ar kitos nepaminėtos technologijos būtų aktualios.
Rezultatai
Kiekvienas sindikatas identifikavo, kokios, jų manymu, šešios virsmo technologijų kortelės būtų aktualiausios jų pajėgoms 2040 m. bei kokie kiti praktiniai sprendiniai bei papildomos technologijos, nepaminėtos technologinėse kortelėse, taip pat būtų aktualios LK.
Susumavus sindikatų pasirinktas virsmo technologijas daugiausiai taškų surinko: didžiųjų duomenų išplėstinė analizė (angl. Advanced Analytics), didžiųjų duomenų panaudojimas sprendimų priėmimui (angl. Advanced Decision Making), jutikliai, reikalingi generuoti didžiuosius duomenis (angl. Sensors), pritaikomasis dirbtinis intelektas (angl. Applied Artificial Intelligence), autonominės sistemos (angl. Autonomous Systems) bei jutikliai ir komunikacijos priemonės, išdėstytos kosmose (angl. Space Sensors and Communication).
Dalyviai sindikatuose taip pat siūlė ir kitas technologijas, kurias įdiegus būtų galima tikėtis reikšmingo kokybinio pokyčio gynybos ir saugumo srityje. Buvo paminėtos tokios papildomos technologijos ar poreikiai: saugaus ryšio užtikrinimas, autonominis energijos tiekimas, papildyta realybė, psichologinio poveikio ginklai, nuotolinis energijos perdavimas, koncentruotas maisto racionas, išmanieji ilgo nuotolio ginklai, nanorobotika bei multifunkcinės aprangos vystymas.
O kas toliau?
Tikėtina, kad Ginkluotės ir karinės technikos grupė patvirtins sindikatų parinktas virsmo technologijas kaip prioritetines, tai leistų tikėtis nuoseklesnės Krašto apsaugos ministerijos pozicijos finansuojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklas gynybos srityje.
Tikslinga atkreipti dėmesį, kad seminaro metu buvo nagrinėjamos tik virsmo technologijos, kurios sudaro tik mažą dalį visos bendros MTEP ekosistemos.
Būtų reikalinga įvertinti ir kitas LK reikalingas technologijas laikotarpiu iki 2030 m. (, siekiant identifikuoti ir tas sritis, kur nacionaliniai startuoliai, mokslo ir verslo institucijos galėtų prisidėti prie jų sukūrimo ir kartu padėtų LK užtikrinti tiekimo grandinių apsaugą. Tuo tikslu būtų tikslinga surengti antrąjį didesnės apimties trijų dienų seminarą, kuriame dalyvautų LK, mokslo ir pramonės, kitų ministerijų bei Vyriausybės atstovai.
