Žmonių duomenys – nuo naudojamo įrenginio ir tinklo, iki naršymo įpročių ir pomėgių – „Android“ įrenginiuose įtraukiami į vieningą identifikavimo įrankį, vadinamą „Advertising ID“. Jis padeda reklamos užsakovams pasiūlyti geriau žmonių poreikius atitinkančias reklamas. „Google“ ketina apriboti šių duomenų rinkimą ir prieinamumą, tiesa, pokyčiai geriausiu atveju įvyktų per dvejus metus, rašoma pranešime spaudai.
„Nors to laukia daug išmaniųjų telefonų savininkų, privatumo didinimas turės milžinišką įtaką skaitmeninio marketingo rinkai, nes net 85 procentai visų išmaniųjų telefonų pasaulyje naudoja „Android“ operacinę sistemą. Taigi net maži pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių“, – sako R. Marcišauskienė.
Privatumo atžvilgiu vejasi konkurentus
Tokių priemonių „Google“ imasi ne tik siekdama „Android“ naudotojų palankumo. Tai svarbus žingsnis, siekiant sumažinti privatumo skirtumus tarp „Android“ ir pagrindinės konkurentės, „Apple iOS“, operacinių sistemų.
„Apple“ dar 2021 m. balandį priėmė sprendimą, kad visos „iOS“ sistemos programėlės privalo gauti žmonių leidimą prieš pradėdamos rinkti reklamos asmeninimui naudojamą informaciją. „Flurry Analytics“ duomenimis, nesekimo funkciją renkasi maždaug trys iš keturių „iOS“ naudotojų.
Sumažėjus duomenų apie „Apple“ vartotojus, kurti jiems pritaikytą reklamą tapo šiek tiek sudėtingiau. Tačiau ši žinia tarp „iPhone“ naudotojų buvo priimta itin palankiai ir pagerino įmonės reputaciją.
Kitaip nei „Apple“, „Google“ yra labai priklausoma nuo pajamų, gautų iš reklamos, todėl bando sukurti hibridinę sistemą, kuri nerinktų detalių kiekvieno žmogaus duomenų, o priskirtų juos tam tikroms, iš anksto apibrėžtoms, vartotojų grupėms. Tokie pakeitimai į „Chrome“ naršyklę turėtų būti integruoti 2023 metais, o „Android“ ekosistemą pasieks dar vėliau. Didžiausias galvos skausmas „Google“ šiuo metu yra surasti būdą, kuris suderintų duomenų rinkimo mažinimą ir saugesnius būdus programėlėms integruotis su reklamos sistemomis.
Kokia informacija gali būti renkama?
Vidutiniškai vienoje programėlėje yra 6 trečiųjų šalių informacijos rinkimo algoritmai. Surinktus duomenis gali naudoti algoritmai pačioje programėlėje arba tarp atskirų programėlių. R. Marcišauskienė dalinasi dažniausiai renkamais duomenų tipais:
Buvimo vieta. Kai kurios programėlės jūsų buvimo vietą naudoja padėdamos surasti jums kelią žemėlapyje iki artimiausios tam tikro pobūdžio įstaigos, prekinio ženklo parduotuvės ir pan. Galimybę gauti šią prieigą turi ne tik atskiros programėlės, bet ir lankomos internetinės svetainės. Apytikslė buvimo vieta gali būti nustatoma gavus jūsų prietaiso IP adresą ar prisijungus prie viešo „Wi-Fi“ tinklo. Šie duomenys naudojami ir reklamos algoritmuose nustatant teritorijas, kuriuose gali būti matomos tam tikros reklamos.
Asmeniniai, kontaktiniai duomenys. Šie duomenys padeda programėlėms ir svetainėms sukurti jūsų vartotojo profilį. Jie dažnai apima jūsų amžių, lytį, kartais – išsilavinimą, taip pat dominančias temas, potencialių interesų ratą. Taip „Google“ jus dar geriau „pažįsta“ ir užtikrina, kad matytumėte kuo aktualesnes reklamas.
Paspaudimų, paieškos ir pirkinių istorija. Jie taip pat padeda sukurti žmogaus kaip vartotojo portretą: kuo domitės, kokie jūsų hobiai, kokių produktų ieškote internete. Visa tai yra renkama tam, kad jums būtų pasiūlytos panašių prekių reklamos ir padidėtų tikimybė, kad jas spustelėsite ir įsigysite siūlomą produktą. Būtent dėl to kažko paieškojus „Google“, kelias dienas jums apie tai yra primenama reklamomis.
Mokėjimo kortelių duomenys. Jeigu kada nors esate kažką pirkę telefono programėlėje ar internetu per naršyklę, „Google“ tikriausiai turi jūsų kortelės duomenis. Išsigąsti nereiktų – pinigai iš sąskaitos byrėti nepradės. Šie duomenys reikalingi jūsų pirkimo istorijos stebėjimui. Tiesa, saugumo sumetimais patartina kortelės duomenų savo „Google“ paskyroje nesaugoti ir kiekvieno pirkimo metu juos suvesti iš naujo.
„Google“ siekis padaryti „Android“ programėles privatesnes skamba daug žadančiai. Tai gali turėti neigiamos įtakos „Google“ pajamoms, tačiau, remiantis „Apple“ patirtimi, galima tikėtis, kad žmonės tokį pokytį įvertins palankiai“ – apibendrina ekspertė.
