– Ką turėtume žinoti įrenginėdami Wi-Fi stotelę namuose? Kur ją montuoti ir kokios yra pagrindinės taisyklės?

– Taisyklių yra labai daug. Reikėtų pradėti nuo to, kad būtų idealu, jei stotelė stovėtų kažkur vidury patalpų, kad galėtų tolygiai paskleisti signalą ir taip būtų užtikrintas kokybiškas ryšys. Būtų gerai, jei šalia nebūtų kliūčių, kurios galėtų trukdyti įsibėgėti radiobangoms. Pavyzdžiui, blogai stotelę statyti šalia šaldytuvo, televizoriaus. Na, o pats blogiausias variantas – už mikrobangų krosnelės, mat ji naudoja tokius pačius dažnius ir gali sukelti interferenciją Wi-Fi ryšiui. Taigi, pirmiausia yra vietos parinkimo klausimas.

Jeigu nėra galimybės parinkti teisingos vietos, tuomet galima panaudoti papildomas antenas, kurios sujungiamos su maršrutizatoriumi ir pakabinamos centrinėje patalpos vietoje. Reikia vengti tolimiausių kambarių, rūsių, kur storos sienos, metalinės durys, ar poliarizuoti stiklai – visa tai blokuoja signalą.

Vitas Grimaila paaiškino, kaip veikia Wi-Fi.
Foto: Shutterstock

Kitas svarbus momentas – naudoti tinkamus dažnius. Dažniausi dažniai, kurie naudojami Wi-Fi stotelėse – tai 2,4 GHz ir 5 GHz. Tai reikėtų naudoti vieną iš jų arba abu. Geriausia naudoti mažiausiai užimtą. Užimtumą galima patikrinti mobiliąja programėle, kuri nuskenuoja dažnių eterį ir parodo užimtumą bei naudoti tą, kuris mažiau užimtas.

– Ar gerai yra statyti maršrutizatorių savo miegamajame kambaryje? Ar gali jis kaip nors pakenkti?

– Ne, nemanau, kad gali pakenkti. Labiau pakenkti gali nebent žinojimas, kad ji yra kažkur arti pastatyta. Gali nebent pasireikšti tas placebo efektas.

– O kaip, pavyzdžiui, mažuose butuose, kur nėra tų tolimesnių kampų toliau nuo visų įrenginių. Kaip elgtis tuomet? Koks yra geriausias sprendimas? Dėti po spinta ar ant spintos?

– Kišti po spinta radiobangų sklidimo požiūriu būtų blogas sprendimas. Bet kartais gyvenimas diktuoja tokius sprendimus. Jei patalpos nedidelės, gali būti, kad to signalo stiprumo užteks, net jei stotelė ir kažkur pakišta. Jei pasirinksim naujausią standartą Wi-Fi 6, kuris , kaip deklaruojama, užtikrina 9,6 Gbit/s spartą, tuomet tokie ryšio pabloginimai neturėtų daryti įtakos interneto spartai.

– Kokią įtaką ryšiui daro sienų storis?

Vitas Grimaila paaiškino, kaip veikia Wi-Fi.
Foto: Shutterstock


– Sienų storis daro didžiulę įtaką, o ypač tų pagrindinių, laikančiųjų sienų, kurios yra betoninių ar mūro plytų. Jos gali susilpninti signalą keliasdešimt kartų. Ir jei, pavyzdžiui, yra kelių šimtų kvadratinių metrų patalpos, tuomet vieno prieigos taško, to vieno įrenginio neužteks esant tokiai sienų konfigūracijai. Įtaką daro ir gipsas, biuro pertvaros, stiklai. Praktiškai bet kokia kliūtis mažina signalo priėmimo galimybes.

– Apie 5G ryšį sklando galybė mitų. Tuo tarpu apie Wi-Fi mitų prikurta mažiau arba jų nesigirdi. Kokių mitų Jums yra tekę girdėti ir kokiais vis dar tiki žmonės?

– Na, yra tekę girdėti, neva Wi-Fi yra labai naujas dalykas. Vis tik šiai technologijai yra apie 30 metų. Mes turime visą abėcelę standartų, kurie taikomi šiai technologijai. Ir nuo jos naudojimo pradžios apie 1997-uosius iki šių dienų jau yra šešios šios technologijos kartos. Tai galima sakyti, kad lenkiamas mobilusis ryšys 5G. Tai yra penktosios kartos ryšys, o Wi-Fi jau yra ir šeštosios kartos įranga. Pakeliui jau yra ir 7 kartos įranga, o mobiliuosiuose – šeštos kartos ryšys.

– Ar yra ištirta, kokį poveikį organizmui daro Wi-Fi ryšys? Kas yra ištirta ir kokie pagrindiniai punktai, kuriuos jūs norėtumėte pabrėžti?

– Ištirta ši technologija kaip ir kitos radiotechnologijos. Su tuo mes turime labai nemažai reikalų – tiek su mobilaus ryšio, tiek su Wi-Fi technologija. Tad pagal tarptautinės nejonizuojančios spinduliuotės komisijos išvadas ir apibendrinimus, šios technologijos neturi pastebimų ar reikšmingų poveikių žmogaus sveikatai. Žinoma, reikia prisilaikyti higienos normų, kurios galioja ir Lietuvoje, jos yra nustatytos ir situacija yra kontroliuojama.

Na, o kas liečia patį Wi-Fi, tai yra apribojimai dėl signalo lygio naudojamo tam tikruose dažnių diapazonuose. Pavyzdžiui, 2,4 Ghz įranga vidaus sąlygomis yra apribota 100 milivatų spinduliavimo galia arba 20 dBm. Tai reikia į tai žiūrėti sveikai ir laikytis normų. Na, o bangos, jei yra galingos, tai turi šildomąjį poveikį. Tuo tarpu aukšto dažnio bangos labai greitai nuslopsta žmogaus kūne. Gali atsirasti nebent šiluminis poveikis.

– Paminėjote, kad Wi-Fi jau yra šeštos kartos, t. y. net aukštesnės kartos negu 5G, kurio taip bijoma. Tai sakykite, negi reikia išsijungti tuos šeštos kartos Wi-Fi tiems, kurie bijo 5G?

– Na, tas pavadinimas yra tiesiog rinkodarinis triukas – už Wi-Fi 6 slepiasi toks kodinis pavadinimas IEEE 802.11AX. Skamba tikrai nekomerciškai. O jei pasakai Wi-Fi 6, tai iš karto aišku, kad tai šeštos kartos Wi-Fi. Visai kitas rinkodarinis poveikis. O kitas momentas, žmonės net patys nepastebi, kad jie turi, tarkime standartiniame telefone veikiančią nuo pirmos iki šeštos kartos wi-fi technologiją. Ir kiekvienas jį nešiojasi kišenėje ir nieko tokio.

– Ne tik kišenėje, bet net ir po pagalve pasideda eidami miegoti!

– Be abejonės.

– Ačiū Jums už pokalbį.