Rūdys – tai geležies oksidas, o geležis – pagrindinė plieno sudedamoji dalis. Nerūdijantis plienas egzistuoja, bel laivams ir automobiliams jis naudojamas retai. Plienas dažniau saugomas kokia nors danga, pavyzdžiui, dažais ar kokiu nors aliuminio turinčiu mišiniu.
Mokslinis tyrimas publikuotas žurnale „Corrosion Science“.
Tačiau jūrinė aplinka, kurioje gausu druskos, tokias dangas nugraužia ir tuomet plienas vis tiek pradeda rūdyti, prasideda korozija. Pietų Korėjos mokslininkai sugalvojo, kaip ypatingai efektyviai apsaugoti plieną nuo aplinkos poveikio.
Korėjos Jūrininkystės ir vandenynų universiteto mokslininkai sukūrė aliuminio, magnio ir silicio dangą aliuminiui. Tai – visas procesas, o ne naudojimui paruoštas komercinis produktas.
Pirmiausia plienas panardinamas į karštą aliuminio-silicio mišinį. Tuomet jis dengiamas magniu, naudojant garų nusodinimo metodą. Galiausiai, naujoji danga kaitinama 375 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Mokslininkai išbandė savo išradimą standartiniame sūraus vandens purškimo teste. Tik aliuminio ir silicio mišiniu dengtas plienas pasirodė taip pat gerai kaip galvanizuotas – rūdys pasirodė po 800 valandų.
Nauja danga padengtas bet nekaitintas plienas ėmė stipriai rūdyti po 1600 valandų. 30 minučių kaitintas naujos dangos pavyzdys 2000 valandų sūraus vandens teste kentėjo be didesnių rūdžių, tačiau vėliau ėmė rūdyti labai greitai.
Geriausiai pasirodė tik 5 minutes kaitintas pavyzdys, kuris ir po 2400 valandų teste turėjo vos kelias nežymias rūdis.
Mokslininkai teigia, kad nors magniu aliuminis dengiamas vėliausiai, vidinis dangos sluoksnis yra sudarytas iš aliuminio, silicio ir magnio, išorinis – daugiausia iš aliuminio. Kaitinimas padeda šioms dangoms stabilizuotis.
Ir taip, sūraus vandens purškimo testas neatitinka realių sąlygų. Rūdijimas tokiuose testuose yra dirbtinai greitinamas. Tačiau jis leidžia palyginti skirtingų dangų efektyvumą ir nauja aliuminio-magnio-silicio danga atrodo geriau nei kitos apsaugos nuo rūdžių.
