„Telefonai ir kompiuteriai išties gali jūsų klausytis. Pavyzdžiui, jei naudojatės virtualiais asistentais, tokiais kaip „Siri“, „Alexa“ ar „Cor4tana“, jūsų įrenginių mikrofonai visada aktyvūs ir pasyviai klausosi aplinkos garsų tam, kad išgirstų jūsų komandas ir užduotis jiems. Tačiau tai dar nereiškia, kad telefonas klausosi jūsų pokalbių ir juose nugirstus žodžius, frazes ar pavadinimus naudoja reklamos tikslais“, – sako R. Marcišauskienė.

Papildomas trikdis yra lietuvių kalba: kol kas jos nesupranta nei vieno didžiojo gamintojo programinė įranga, taigi bent lietuviškai galite kalbėtis kuo ramiausiai.

Ar telefonai klausosi mūsų poklabių?
Foto: Shutterstock

Tačiau ir užsienyje atlikti tyrimai iki šiol nepateikė patikimų įrodymų, kad telefonai aplinkos garsus ar „netyčia“ nugirstus pokalbius galėtų naudoti reklamos tikslais. Tiek „iPhone“, tiek „Android“ išmanieji kankinti ir verčiant klausytis gyvūnų maisto reklamų, ir tiesiog pokalbių anglų kalba, visgi su tuo susijusių reklamų rodyti nepradėjo.

Tad kodėl matome reklamas dalykų, apie kuriuos niekada nieko neieškojome internete, o tik kalbėjome su draugais? Telefonui nereikia jūsų klausytis – reklamos tinklai turi kitų būdų gauti reikiamus duomenis apie jus ir jūsų pomėgius.

Kaip atrenkamos reklamos

Interneto svetainės, socialiniai tinklai ir kai kurios programėlės naudoja slapukus (angl. cookies). Pirmosios šalies slapukai skirti tam, kad svetainė ar programėlė atsimintų tam tikrus jūsų veiksmus ar naudojimosi įpročius. Pavyzdžiui, prisijungimo slapukai išsaugo slaptažodžius, kad jums nereiktų kaskart užsukus įvesti prisijungimo duomenų.

„Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.
Foto: A. Stasiulaičio nuotr.

Trečiųjų šalių slapukai naudojami lankomos svetainės partnerių, pavyzdžiui, reklamos tinklų. Jie gali suteikti prieigą prie jūsų duomenų, kuriais remiantis ir rodomos jums pritaikytos reklamos.

Reklamos platformos remiasi ta informacija, kuri joms prieinama, ir sudaro kiekvieno vartotojo profilį. Į jį gali įeiti jūsų amžius, lytis, gyvenamoji vieta, darbas, hobiai, taip pat kuo esate domėjęsi internete, ką mėgstate ir komentuojate socialiniuose tinkluose.

Šie duomenys klasifikuojami, skirstomi įvairiais pjūviais ir, taikant specialius algoritmus bei mašininį mokymąsi, bandoma sudaryti jūsų gyvenimo paveikslą: ką jūs veikiate, ko norite ir ko jums gali reikėti. Pagal tai atrenkamos žmogui geriausiai tinkančios reklamos.

Algoritmų astrologija

Reklamos gali būti parenkamos ne tik pagal faktinius duomenis. Specialūs algoritmai nuolat analizuoja ir lygina panašių vartotojų pomėgius bei ieško sutapimų.

Ar telefonai klausosi mūsų poklabių?
Foto: Shutterstock

„Pavyzdžiui, pastebėjus, kad konkrečiame regione ar mieste tam tikro amžiaus, profesijos ar pomėgių žmonės ima domėtis nauju produktu, jo reklamą bandoma rodyti ir kitiems panašų profilį turintiems žmonėms, tikintis, kad tai juos sudomins. Kitas pavyzdys – didmiesčio mikrorajone atsidarius naujai parduotuvei ar restoranui, jo reklamos gali būti rodomos ne tik netoliese gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kas čia turi draugų ar giminių“, – vardija R. Marcišauskienė.

Vienais atvejais spėjimai gali būti išties taiklūs ar net nuspėti, kas žmogų sudomins ateityje; kitais – atvirkščiai, pasiūlyti tai, kas žmogui visiškai neįdomu ir nenaudinga. Tačiau į pastaruosius žmonės dažniausiai neatkreipia dėmesio, o štai „pranašystės“ įsimena ilgam.

Išvengti būtent jums skirtų reklamų gali būti sudėtinga, ypač jei esate aktyvus socialinių tinklų naudotojas. Bene paprasčiausias būdas – naršant internete naudoti inkognito režimą („Chrome“ naršyklėje spauskite tris taškus greta adreso laukelio ir pasirinkite „Naujas inkognito langas“) ar VPN ryšį. Kita vertus, pritaikytos reklamos turi savų privalumų – nieko nežinodamos apie jus svetainės rodys reklamas televizijos principu, t.y. apie viską iš eilės, kad ir kaip jums tai būtų neaktualu.