Didžiosios Britanijos parlamento rūmų Laikrodžio bokštas tris su puse metų buvo paslėptas nuo visuomenės akių, kol per didžiausią restauravimo projektą nuo pat 1859 metų, kai jis buvo pastatytas, šimtai meistrų remontavo jo mūrą, keitė metalo dirbinius, dažė ir auksavo bokšto detales. Projektų vadovas Nickas Sturge`as iš „Sir Robert McAlpine“ specialiųjų projektų sakė, kad pastolių nuėmimas yra itin reikšmingas 79,7 mln. svarų kainavusios restauracijos įvykis.
Pirmadienį (lapkričio 22 d.) „McAlpine“ komanda pradėjo demontuoti pastolius – tai užduotis, kuri užtruks keletą mėnesių. Iki Naujųjų metų nuo Laikrodžio bokšto jau bus pašalinta didžioji dalis pastolių, ir visuomenė galės išvysti visus keturis laikrodžių ciferblatus.
Restauravimo metu laikrodžių ciferblatų plokštės buvo pakeistos rankų darbo pūstu stiklu, o rodyklės, valandų skaičiai ir kitos detalės buvo perdažytos ryškiai mėlyna, o ne juoda spalva, prie kurios ilgą laiką buvo įpratę londoniečiai, sakė jis.
N. Sturge`as pažymėjo, kad ankstyvosiose akvarelėse matyti būtent mėlynos laikrodžių detalės. Tai patvirtino ir tyrinėtojai, kurie nustatė, kad pirmasis dažų sluoksnis buvo Karaliaučiaus mėlio spalvos. Floristiniai keturių Didžiosios Britanijos regionų simboliai – usnis, trilapis dobilas, poras ir rožė – buvo perdažyti pagal originalųjį Charleso Barry dizainą, sukurtą bokštui, kuris 2012 metais buvo pervadintas karalienės Elžbietos II garbei.
„Ant vieno stiklo fragmento radome užrašą, kurį paliko patys pirmieji montuotojai. Ten buvo užrašyti dviejų vyrukų vardai ir kad jie tai įrengė 1859 metais. Mums buvo labai netikėta rasti šį įrašą, nes jis buvo paliktas ventiliacijos šachtoje – toje bokšto vietoje, kuri anksčiau buvo visiškai neprieinama. Tik kai pastatėme pastolius ir įrengėme joje liftą, galėjome išvysti šį užrašą. Taip pat radome užrašų už laikrodžio ciferblatų – juose buvo surašyti stiklų išmatavimai, kurie tuo metu buvo reikalingi, ir pristatymo pastabos. Taigi jie buvo gana parankūs, nors juos aptikome tik tada, kai darbai jau buvo atlikti“, – pasakojo Didžiojo Beno restauracijos projekto vadovas Nickas Sturge`as.
Naujųjų metų išvakarės bus paskutinis kartas, kai suskambės Didysis Varpas – būtent taip iš pradžių buvo vadinamas Didysis Benas. Vėliau prie įprasto ritmo – mušti kas ketvirtį valandos – laikrodžiai grįš tik pavasarį.
12 dūžių, kuriais bus pasitikti Naujieji metai, padės išgauti elektrinis variklis, kol pavasarį vėl bus prijungti originalieji mechanizmai.
Alexas Jeffrey, vienas iš trijų Vestminsterio rūmų laikrodininkų, teigė, kad Didžiojo Beno laikrodis buvo išgabentas į Kambriją Anglijos šiaurėje, kur bus išrinktas ir atnaujintas.
Pasak jo, šį laikrodį sudaro daugiau kaip 1 tūkst. detalių. Joms visoms bus grąžintos originalios specifikacijos ir spalvos.
„Jis turi iš viso tūkstantį detalių. Visas laikrodis, įskaitant viską – svorius, plaktuko darbą, rankenėles, iki geriau atrodančių detalių, ratukų ir krumpliaračių. Jis sveria 11,5 tonos. Taigi tai didžiulis rinkinys. Jis itin dinamiškas. Tai labai gerai sukurtas laikrodis. Ir, kaip galite suprasti, po tokio masto restauracijos reikės labai kruopštaus ir organizuoto, metodiško darbo, kad jį surinktume ir vėl priverstume tiksliai eiti“, – sakė Didžiojo Beno laikrodžio mechanikas Alexas Jeffrey.
Vienas iš ciferblatų, kuris rodys laiką, kai bus nuimti pastoliai, bus varomas elektriniu būdu, bet pavasarį visi keturi ciferblatai vėl bus prijungti prie originalaus, trauka varomo laikrodžio.
„Turime grįžti prie pirminio veikimo būdo. Mes to norime. Žinote, tai labai įspūdingas laikrodis, gerai sukurtas. Taigi kai būsime pasiruošę, kai vėl surinksime ir užbaigsime darbą, tai vėl bus trauka varomas laikrodis. Tai reiškia, kad šiame Elžbietos bokšte jis veiks nuo traukos, kurią svorių šachtoje užtikrins svarmenys“, – teigė A. Jeffrey.
