Šiuo įstatymu ES turėtų būti suteikti beprecedenčiai įgaliojimai imtis greitų veiksmų prieš „prieigos sargais“ vadinamas technologijų kompanijas ir nustatyti griežtas taisykles labiausiai dominuojančioms jų platformoms.
Įstatymas parengtas pareigūnams siekiant pažaboti dezinformacijos ir neapykantos kalbos plitimą internete, taip pat didžiųjų technologijų kompanijų dominavimą.
„Dabartinių konkurencijos taisyklių nepakanka“, – sakė vokiečių europarlamentaras Andreas Schwabas, vadovaujantis DMA parengimui Europos Parlamente.
Šis įstatymas reikš „žaidimo pabaigą nesąžiningai praktikai“, sakoma jo pareiškime.
„Taisykles nustato įstatymų leidėjas, o ne privačios kompanijos“, – pridūrė A. Schwabas.
Gruodį projektas turi būti pateiktas visam Europos Parlamentui, o kartu su DMA rengiamas Skaitmeninių paslaugų aktas (Digital Services Act, DSA) turėtų būti priimtas sausį.
Dėl EP priimtų įstatymų bus deramasi su ES šalimis narėmis. Ministrai savo pačių versijoms turi pritarti per susitikimą Briuselyje šį ketvirtadienį. Tikimasi, kad įstatymai įsigalios 2023 metų sausio 1 dieną.
Įstatymų rengimo darbai intensyvėja praėjus metams po to, kai Europos Komisija pirmą kartą pateikė pasiūlymus. Šiuo metu rengiamos sąlygos nuodugnioms deryboms tarp bloko valstybių narių ir europarlamentarų, planuojamoms 2022 metų pradžioje.
Didžiosios technologijų kompanijos ir kiti suinteresuoti veikėjai deda įnirtingas lobistines pastangas, kad paveiktų rezultatą, be to, iki pat proceso pabaigos savo nacionalinius prioritetus reikš šalys narės.
Postūmį procesui suteikė „Facebook“ paslapčių viešintojos Frances Haugen liudijimas EP anksčiau šį mėnesį. Ši buvusi feisbuko darbuotoja ragino įstatymų leidėjus neprarasti ryžto.
Galutinėms deryboms vadovaus Prancūzija, naujųjų taisyklių priėmimą išsikėlusi vienu iš svarbiausių savo pirmininkavimo ES prioritetų. Vadovavimą blokui Prancūzija pusmečiui perims sausio 1-ąją.
„Reikšminga rizika“
EP įstatymo versijoje numatoma didinti slenkstį, kurį peržengusi kompanija priskiriama prie „vartų sargų“, taip sumažinant tikimybę, kad įstatymas bus taikomas ir kitoms kompanijoms, ne vien JAV technologijų milžinėms.
Projektu būtų sustiprinti nacionalinių konkurencijos prievaizdų įgaliojimai, svarbioms bloko narėms Vokietijai ir Prancūzijai nenorint palikti visos valdžios Europos Komisijai Briuselyje.
Taip pat galėtų būti pareikalauta uždrausti nepilnamečiams skirtas reklamas, platformos gali būti priverstos padaryti taip, kad kai kurios jų paslaugos, įskaitant socialinę žiniasklaidą, veiktų ir konkurentų tinkluose.
JAV didžiųjų technologijų įmonių lobistinė organizacija CCIA kritikavo įstatymo projektą ir sakė, kad daug EP įtrauktų priedų sukuria „nenumatytų pasekmių Europos skaitmeninei ekonomikai reikšmingą riziką“.
„Tikimės, jog per galutines ES derybas bus užtikrinta, kad DMA veiktų visiems ir suteiktų kompanijoms sąžiningas galimybes [jo] laikytis“, – sakė CCIA atstovas Kayvanas Hazemi-Jebelli.
JAV technologijų milžinės yra spaudžiamos keisti savo darbo metodus Europoje.
Naujausią salvę paleido Italijos konkurencijos prievaizdas, antradienį skyręs iš viso daugiau kaip 200 mln. eurų baudų „Amazon“ ir „Apple“ už ES įstatymų pažeidimus, susijusius su „Apple“ ir „Beats“ produktų pardavėjų atžvilgiu taikytais veiksmais.