Gerais ryšiais technologijų pasaulyje garsėjantis „The Verge“ savo pranešime citavo šaltinį, „tiesiogiai informuotą apie šį klausimą.“

Skelbiama, kad „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas apie šį sprendimą paskelbs spalio 28 dieną vyksiančioje bendrovės konferencijoje „Connect“. Manoma, kad šis pokytis pranašauja technologijų milžinės siekį būti žinomai „ne vien dėl socialinės žiniasklaidos ir visų su ja susijusių blogybių.“

Pasak pranešimo, pakeitus grupės prekės ženklą „Facebook“ greičiausiai taptų tik vienu iš daugelio produktų, priklausančių pagrindinei bendrovei, prižiūrinčiai kitas šiuo metu „Facebook“ priklausančias technologijų milžines, tokias kaip „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Oculus“.

„Facebook“ trečiadienį atsisakė komentuoti šiuos gandus.

Markas Zuckerbergas
Foto: Zuma Press / Scanpix

Pirmadienį savo tinklaraštyje „Facebook“ paskelbė, kad per ateinančius penkerius metus Europos Sąjungoje planuoja sukurti 10 tūkst. naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų vadinamajai metavisatai kurti.

Metavisata – tai bendras terminas, reiškiantis teorinę ateities interneto versiją, kurią sudaro bendros 3D virtualios erdvės, sujungtos į virtualų pasaulį.

Sutrikimai ir skandalai

Primename, kad spalio 4 dieną kiek po 18 valandos, visame pasaulyje neveikė „Facebook“, „Instagram“ ir kiti su "Facebook" susiję produktai. Tikėtina, kad beveik ų valandas trukusi problema buvo susijusi su feisbuko ir kitų jam priklausančių produktų domenų vardų sistema – DNS (Domain Name System – angl.).

Kaip rodo praeityje užfiksuoti „Facebook“ sutrikimai, tokiais atvejais sutrinka visos šiai kompanijai priklausančios skaitmeninės produkcijos veikla. Be to, kompanija net ir įvykus dideliems techniniams keblumams apie savo problemas kalba ir informuoja mažai. Po to, kai problemos išsprendžiamos, apie jas kompanija nelinkusi daugžodžiauti.

Tikėtina, kad tiek kilusios problemos, tiek jų sprendimo būdai yra vertinga ir brangi kompanijos paslaptis. Pavyzdžiui, po to, kai 2019 metais kompanija patyrė vieną didžiausių techninių problemų, „Facebook“ atstovai pranešė tik tiek, kad juos „ištiko problema“ vykdant „įprastas priežiūros operacijas“.

Spėliojama, kas galėjo įvykti?

Internetas skirstomas į šimtus tūkstančių smulkesnių tinklų. Didelės kompanijos, tokios kaip „Facebook“, turi savo susikurtus tinklus – autonomines sistemas.

Pirmadienį buvo nulūžęs feisbukas, instagramas, WhatsApp
Foto: Scanpix

Taigi, kai jūs norite įsijungti „Faceboook“, „Instagram“ ar „WhatsApp“, kompiuteris ar kitas išmanusis įrenginys turi susijungti su jų tinklu per taip vadinamą interneto maršrutizavimo (prievado) protokolą (Border Gateway Protocol (BGP) angl.)

Tam, kad žmonės būtų nukreipti į puslapį, kurį nori atidaryti, protokolas ieško visų įmanomų kanalų, kuriais duomenys gali būti perduoti ir parenka geriausią iš jų.

Ir tada „Facebook“ nustojo tiekti informaciją, kurios reikia sistemos funkcionavimui.

Tai reiškia, kad joks kompiuteris neturėjo jokios galimybės prisijungti prie „Faceboook“, „Instagram“ ar „WhatsApp“.

Kaip viskas vyko?

Spalio 4 dieną, apie 18:45 Lietuvos laiku, buvo užfiksuotas didžiulis pranešimų srautas apie neveikiančias „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ platformas.

Iš pradžių tai sukėlė tik įprastą juokelių bangą internete apie tai, kaip žmonės išgyvens be „Facebook“. Žinoma, buvo pokštų ir iš konkurentų – „Twitter“ savo socialinio tinklo platformoje spėjo patrolinti „Facebook“.

Tačiau netrukus ėmė aiškėti, kad ši problema gerokai rimtesnė, nei juokeliai internete. Pasirodė pranešimai apie chaosą „Facebook“ būstinėje Kalifornijoje, JAV.

„New York Times“ technologijų reporterė Sheera Frenkel pasakojo portalui BBC, jog problemos sprendimas truko taip ilgai dėl to, kad žmonės, kurie sprendžia tokias problemas, negalėjo fiziškai patekti į būstinės pastatą tam, kad galėtų išspręsti kilusią problemą. Kaip praneša „The Guardian“ šaltiniai, „nulūžo“ net durų apsaugos sistemos ir darbuotojai negalėjo patekti į biurus.

Pirmadienį buvo nulūžęs feisbukas, instagramas, WhatsApp
Foto: Scanpix

Tikėtina, kad darbuotojai negalėjo prisijungti ir prie sistemų, kuriomis komunikuoja bendrovės viduje, mat „nulūžo“ ne tik „Facebook“, bet ir „Facebook“ vidinės sistemos, pavyzdžiui, „Workplace“.

Taip pat išaugo ir užklausų ir bandymų prisijungti prie „Facebook“ ir „Instagram“ kiekis visame pasaulyje.

Tačiau ar problema kilo dėl programinės įrangos sutrikimo, ar dėl paprasčiausios žmogiškos klaidos, nėra žinoma. Be to, konspiracijos teorijoms sklisti padeda ir sąmoningas „Facebook“ nenoras atskleisti tikrosios problemos priežasties ir jos sprendimo būdo.

Ir tai absoliučiai suprantama – kilusi problema ir jos sprendimo būdas yra didžiulė įmonės vertybė – „know-how“ (žinau kaip – liet.).

„Facebook“ nedaugžodžiauja, kokia problema iš tiesų juos ištiko ir kaip viską jie išsprendė. Tačiau, anot „The Guardian“, didžiulė informacinių technologijų specialistų komanda buvo nusiųsta į serverines Kalifornijoje, kur turėjo rankiniu būdu perkrauti „Facebook“ serverius.

Kaip sureagavo „Facebook“?

„Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas tik kukliai pranešė pačiame „Facebook“ apie jau buvusį sutrikimą. „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Messenger“ pradeda veikti. Atsiprašau už šiandieninius sutrikimus. Suprantu, kaip stipriai pasiklaujate mumis tam, kad turėtumėte ryšį su žmonėmis, kurie jums rūpi“, – teigė M. Zuckerbergas.

Pirmadienį buvo nulūžęs feisbukas, instagramas, WhatsApp
Foto: Scanpix

Medijų analitikas Mike Proulx iš Bostono, JAV, teigė, kad korporacijos „Facebook“ pastaraisiais metais padaryti techniniai pakeitimai veikia taip, kad sugedus vienai grandies daliai, gedimų procesas veikia tarsi grandininė reakcija – „lyg senovinė Kalėdų eglutės girlianda – jei viena neatlaikė ir nukrito, nukris ir visos kitos“.

Anot jo, tai tik dar kartą primena aktualią saugumo ir patikimumo problemą, nes visa pasaulio komunikacija yra sukoncentruota kelių globalių kompanijų rankose. Tai – komunikacijos priemonių monopolis.

Ir nors kai kuriems šis „Facebook“ sutrikimas tebuvo nedidelis nepatogumas, mažiems verslams, ypač besivystančiame pasaulyje, tai buvo tragedija.

Dideliems verslams tai taip pat padarė didžiulę įtaką – pavyzdžiui, medijos ir žiniasklaidos priemonėms.

Nuostoliai? Markas per 7 valandas prarado 6 mlrd. JAV dolerių

Anot „Forbes“, per laiką, kol „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir kt. patyrė techninius nesklandumus, Marko Zuckerbergo valdomų kompanijų akcijų vertė smuko 4,8 proc. Tai reiškia, kad „Facebook“ įkūrėjas M. Zuckerbergas prarado 5,9 mlrd. JAV dolerių.

Ar tai daug ar mažai, spręskite patys. Pavyzdžiui, kaip rašo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, 2021 metais biudžete numatyta iš viso daugiau nei 18 mlrd. eurų išlaidų.

Dideli pinigai – iš primityvių žmogaus emocijų

Ir čia „Facebook“ problemos ir skandalai nesibaigia.

Spalio pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų Senate buvusi „Facebook“ produkto vadybininkė Frances Haugen teikė parodymus apie iki šiol neviešintą „Facebook“ strategiją į matomiausią srautą kelti vartotojus įtraukiantį konfliktinį turinį, taip pat ir apie kitas saugumo ir etikos problemas, rašo CNN. Ši, primityviausia emocija – pyktis – lengviausiai išlaiko vartotojus „Facebook“ tinkle. O kuo daugiau vartotojų ir jų praleisto laiko, tuo daugiau pinigų už reklamą.

Apie veiklos sutrikimus pranešta praėjus dienai po to, kai savo tapatybę atskleidė F. Haugen, nutekinusi didelį kiekį dokumentų, atskleidžiančių, kad socialinį tinklą „Facebook“ valdančiai bendrovei buvo žinoma, jog jos produktai kursto neapykantą ir kenkia vaikų psichinei sveikatai.

Ajovoje dirbanti 37 metų duomenų mokslininkė F. Haugen yra bendradarbiavusi su tokiomis įmonėmis kaip „Google“ ir „Pinterest“; duodama interviu JAV televizijai CBS ji sakė, kad darbas su „Facebook Inc.“ jai paliko „reikšmingai blogesnį“ įspūdį negu bet kuri kita bendrovė.

Didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma atsidūrė skandalo centre, kai F. Haugen, anksčiau buvusi neįvardyta pranešėja, pasidalijo įgytais dokumentais su JAV įstatymų leidėjais ir dienraščiu „The Wall Street Journal“. Iš šios medžiagos esą galima spręsti, kad „Facebook“ žinojo, jog jos produktai, įskaitant socialinį tinklą „Instagram“, daro žalą mergaitėms.

F. Haugen ragino užtikrinti šios bendrovės priežiūrą.

„Facebook“ vėl ir vėl demonstruodavo, kad renkasi pelną, o ne saugumą. Ji subsidijuoja – moka už savo pelną mūsų saugumu“, – perspėjo ji.

„Mūsų dienomis egzistuojanti „Facebook“ versija ardo mūsų visuomenes ir kursto etninį smurtą visame pasaulyje“, – teigė informatorė.

„Facebook“ uoliai stengėsi atremti kaltinimus dėl bendrovės praktikos ir jos socialinio tinklo poveikio, tačiau ši krizė tėra viena iš daugelio, pastaruoju metu ištikusių kompaniją.

JAV įstatymų leidėjai jau ne vienus metus grasina pereiti prie griežtesnės „Facebook“ ir kitų didžiųjų socialinių tinklų priežiūros, nuolat pasigirstant kaltinimų, kad šios platformos žlugdo privatumą, atriša rankas platinti pavojingą dezinformaciją ir kenkia jaunimo gerovei.

Tokia kritika reiškiama jau seniai, bet su socialinių tinklų priežiūra susiję įstatymai nebuvo iš pagrindų keičiami, todėl kai kurie ekspertai skeptiškai vertino pokyčių galimybę.

„Tai padėtis, kai bus daug dūmų, daug įtūžio, bet nedaug veiksmo“, – prognozavo Arizonos valstijos universiteto profesorius Markas Hassas.

„Turės ko nors imtis pačios platformos, jaučiančios savo vartotojų ir darbuotojų spaudimą“, – pridūrė jis. Pasak M. Hasso, valdžia bet kokiu atveju negalėtų veiksmingai reguliuoti socialinių tinklų turinio.

„Facebook“ valdybos pirmininkas politikos ir tarptautiniams reikalams Nickas Cleggas griežtai neigė pareiškimus, kad šis socialinis tinklas yra tapęs paaugliams „toksiška“ aplinka, nors keliomis dienomis anksčiau per ištisas valandas trukusį JAV Kongreso komiteto posėdį įstatymų leidėjai klausinėjo bendrovės apie jos priemonių poveikį jaunųjų vartotojų psichinei sveikatai.