Lietuva – tarp pasaulio lyderių
Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) sudarytas ištyrus 6,9 mlrd. žmonių populiaciją visame pasaulyje, atsižvelgiant į penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas, rašoma tyrimą atlikusios skaitmeninio saugumo sprendimų kompanijos „Surfshark“ pranešime spaudai.
Pagal šiuos duomenis sudarytame indekse Lietuva užėmė 16-ą vietą pasaulyje (indeksas siekia 0,69 punkto), aplenkdama gerokai didesnes Europos valstybes, tokias kaip Lenkija, Italija ar Ispanija. Už nugaros Lietuva paliko ir Australiją, Naująją Zelandiją bei Jungtinius Arabų Emyratus.
Lietuva šiemet lyderiauja ir kibernetinio saugumo bei interneto įperkamumą kategorijose, kur užėmė atitinkamai ketvirtą ir penktą vietas. Tuo tarpu, vertinant e. valdžios paslaugas šalis liko 23-ia, e. infrastruktūrą – 26-a, o pagal interneto kokybę – užėmė tik 45-ąją vietą. Interneto kokybės rodikliui neigiamą įtaką darė mobilaus interneto stabilumo rodiklis, pagal kurį Lietuvai teko 62-a vieta.
„Pandemija tik dar kartą parodė, kokią ženklią įtaką šalies gerovei turi skaitmeninis gyvenimas ir kaip svarbu būti lankstiems perkeliant procesus į virtualią erdvę. Dėl šios priežasties jau trečius metus iš eilės tęsiame šį tyrimą, kuris padeda įvertinti šalių skaitmeninio gyvenimo kokybę. Siekiame, jog šis indeksas taptų diskusijos atspirties tašku, vertinant skirtingų šalių skaitmeninio gyvenimo kokybę bei identifikuojant svarbiausias problemines sferas“, – sako Vytautas Kaziukonis, tyrimą atlikusios skaitmeninio saugumo sprendimų kompanijos „Surfshark“ vadovas.
Lyderiaujame ir Baltijos šalyse
Lietuva indekse pasirodė geriausiai tarp Baltijos šalių, aplenkdama ir 19-oje vietoje atsidūrusią Estiją, ir 41-oje likusią Latviją. Pastarąją Lietuva lenkia visose penkiose indekso kategorijose, o nuo Estijos nežymiai atsilieka tik e. infrastruktūros, kibernetinio saugumo ir e. valdžios paslaugų srityse.
Ryškiausiai į priekį Lietuva įsiveržė būtent interneto įperkamumo kategorijoje, kur užėmė 5-ą vietą, tuo tarpu Latvija liko – 40-a, o Estija – 44-ą. Nepaisant to, kad Lietuvos rezultatai taip pat geri ir kibernetinio saugumo srityje, kurioje užima ketvirtą vietą pasaulyje, čia lyderiauja Estija, atsidūrusi trečioje vietoje.
Pasaulyje internetas vis mažiau prieinamas
Antrus metus iš eilės pirmąją vietą pasauliniame „DQL“ reitinge užima Danija, po jos rikiuojasi Pietų Korėja, Suomija, Izraelis, ir JAV. Penkias žemiausias vietas užėmė Angola, Gvatemala, Kamerūnas, Kambodža ir paskutinėje vietoje likusi Etiopija.
Regioniniu požiūriu JAV lyderiauja Šiaurės ir Pietų Amerikų regione, o Azijoje pirmaujančią poziciją užima Pietų Korėja. Tarp Afrikos šalių Pietų Afrikos gyventojai džiaugiasi aukščiausia skaitmeninio gyvenimo kokybe, o Australija pirmauja Okeanijoje, lenkdama Naująją Zelandiją.
Tyrimas atskleidė, kad šiemet visame pasaulyje šviesolaidinis (angl. broadband) ryšys visame pasaulyje yra mažiau prieinamas – žmonės turi dirbti 25 minutėmis daugiau, kad galėtų sau leisti pigiausio plačiajuosčio interneto paketą. Tiesa, pinga mobilusis internetas – pigiausiam jo paketui įsigyti prireikia vidutiniškai 28 minutėmis mažiau darbo.
Taip pat pastebėta, kad visose šalyse investicijos būtent į elektroninę infrastruktūrą ir elektronines valdžios paslaugas labiausiai prisideda prie žmonių skaitmeninės gerovės.
