„Geology“ žurnale publikuotame straipsnyje, kuris yra Vakarų Australijos universiteto ir Kinijos geomokslų universtiteto sandarbis, pateikiama išsami analizė padeda geriau suprasti mineraloginę pirite įkalinto aukso lokaciją, kas gali padėti sukurti draugiškesnius aplinkai aukso išgavimo metodus.

Tyrimo vadovas Dr. Denis Fougerouse iš Curtino Žemės ir planetologijos mokyklos sakė, kad šis naujas „nematomo“ aukso tipas anksčiau nebuvo žinomas ir jį stebėti įmanoma tik naudojant atominį zondą.

„Naujų aukso telkinių pasaulyje atrandama vis mažiau, rūdos kokybė prastėja, o brangiojo metalo vertė auga“, – sakė Dr. Fougerouse.

Anksčiau aukso ieškotojai rasdavo auksą pirite nanodalelių, ar pirito ir aukso lydinių pavidalu, bet paaiškėjo, kad auksas gali būti ir nanometrų mastelio kristalų defektuose, o tai jau visai naujas „nematomo aukso“ tipas.

Kuo labiau deformuotas kristalas, tuo daugiau aukso tuose defektuose užrakinta. Auksas laikosi nanometrų mastelio defektuose, vadinamose dislokacijose – šimtą tūkstančių kartų mažesnėse už žmogaus plauko storį – tad, norint jį pastebėti, reikia naudoti specialią techniką, vadinamą atominio zondo tomografiją.

Dr. Fougerouse pažymėjo, kad komanda taip pat panagrinėjo aukso išskyrimo metodus ir būdus išgauti įkalintą auksą mažiau aplinkai kenkiančiais būdais.

„Bendrai, auksas išskiriamas slėginės oksidacijos technika (primena virimą), bet tokiam procesui reikia daug energijos. Norėjome pažvelgti į ekologiškesnius išskyrimo būdus“, – sakė Dr. Fougerouse.