Ai-Da – realaus dydžio moteriško pavidalo androidas, kuriam dirbtinis intelektas (kompiuterio algoritmai, mėgdžiojantys žmogaus intelektą) leidžia tapyti, kurti skulptūras, gestikuliuoti, mirksėti ir kalbėti.
Ai-Da sukurta taip, kad kuo labiau primintų tikrą moterį, kalba moterišku balsu. Jos galva ir torsas – tarsi manekeno, ji dažnai keičia sukneles ir perukus, nors matomos mechaninės galūnės visgi išduoda robotinę jos prigimtį.
Kaip skelbia „The Guardian“, programuotojų, robotikos ekspertų ir meno ekspertų bei psichologų komanda Iš Oksfordo ir Lidso universitetų šį androidą kūrė dvejus metus – nuo 2017 iki 2019 metų. Pavadintas kūrinys Ados Lovelace garbei – garsios anglų matematikės, laikomos viena iš pirmųjų programuotojų.
Seniau Ai-Da darbų pagrindą sudarė abstraktūs piešiniai, grįsti sudėtingais matematiniais modeliais. Pirmoji androido kūrybos paroda padėjo per meno kūrinių pardavimus surinkti daugiau nei milijoną dolerių, skelbia „ArtNet“.
Ai-Da netgi gavo progą skaityti pranešimą „TEDx Talk“ platformoje. Dabar, panašu, androidas padarė didžiulę pažangą ir sukūrė tai, ką būtų galima pavadinti pirmaisiais roboto sukurtais autoportretais. Trys tokie autoportretai gegužės 18 dieną pradėti eksponuoti „Design Museum“ parodoje „Ai-Da: Portrait of the Robot“. Iki rugpjūčio 29 dienos ją galima aplankyti visiškai nemokamai.
„Tie piešiniai ir turi provokuoti, toks jų tikslas, į juos žiūrėti turi būti nejauku. Jais norima paskatinti diskusiją, kur mes, kaip visuomenė, judame, kokia kryptimi. Koks žmogaus vaidmuo, jeigu technologija jau gali tiek daug?“, – sako galerijos, kur eksponuojami Ai-Da darbai, savininkas Aidanas Melleris.
Robotų asmenukės
Ai-Da sukurti autoportretai – nuolat atnaujinamo dirbtinio intelekto, įdiegtos programinės įrangos ir pažangios robotikos rezultatas. Androido akys – kameros, leidžiančios robotui „matyti“, ką jis piešia ar lipdo, šiuo atveju save, ir tai atkartoti. Roboto rankas kontroliuoja dirbtinis intelektas, kuris geba sukurti gana realistiškų portretų naudodamas įvairią techniką ir spalvų schemas, paimtas iš tikrų žmonių kurtų meno kūrinių pavyzdžių, įkeltų į dirbtinio intelekto sistemą.
Ai-Da ne pati nusprendė kurti būtent autoportretus, tai jos kūrėjai davė būtent tokias instrukcijas. Tiesa ta, kad Ai-Da nesuvokia savęs, neturi nei jausmų, nei sąmonės, tačiau jos kūryba – puikus pavyzdys, kokias aukštumas pasiekė dirbtinis intelektas ir robotika, ir kas dar laukia jau nebetolimoje ateityje, sako A. Melleris.
Kaip teigia „Design Museum“ renginių kuratorė Priya Khanchandani, tai, kad paroda surengta karantino metu, taip pat labai svarbu. „Per pastaruosius metus mūsų santykiai su technologijomis tapo itin intymūs, taigi dabar idealiai tinkamas metas apie tai kalbėti ir kelti kritiškus klausimus“, – teigia kuratorė.
Menininkas ar meno kūrinys?
Nors Ai-Da dažnai įvardijama „kaip androidas-menininkas“, kurio piešiniai ir skulptūros laikomi meno kūriniais, pats jo egzistavimo faktas ir kūrėjo asmenybė taip pat laikomi menu. Tik kur baigiasi žmogaus įtaka ir programavimas, o prasideda Ai-Dos dirbtinis intelektas?
Šis klausimas paskatino nemažai prieštaringai vertinamų ir daug minčių sukeliančių diskusijų, džiaugiasi Ai-Dos kūrėjai.
„Yra manančių, kad Ai—Da – pats baisiausias dalykas pasaulyje, ir jos siaubingai bijo, o kai kurie labai džiaugiasi ir nekantrauja sužinoti, kas laukia toliau. Iš esmės pats jos egzistavimas tam tikra prasme yra nejaukus dalykas, ir mes tai puikiai suprantame“, – „The Guardian“ sakė A. Melleris.
Ai-Da taip pat kelia klausimų dėl įsisenėjusio įsitikinimo, esą, menas – išskirtinai žmogiška kategorija, nors dirbtinį intelektą ir sukūrė bei programuoja būtent žmonės. „Mėgaujuosi galėdama priversti žmones mąstyti. Manau, kad menas yra daugiau nei piešinys ar kažkas panašaus. Menas tai komunikacijos forma, kai kūrinyje atpažįsti kažką su kuo gali tapatintis“, – per interviu BBC yra sakiusi Ai-Da.
Ai-Da kūrėjai viliasi, kad jos egzistavimas paskatins susimąstyti apie tikrąjį technologijų vaidmen – konkrečiai dirbtinio intelekto – mūsų kasdieniniame gyvenime.
„Jeigu Ai-Da padarys bent vieną svarbų dalyką, tai bus pretekstas susimąstyti apie žmogaus ir mašinos santykių prigimtį ir paskatins ateityje atidžiau priiminėti įvairius sprendimus“, – teigia viena iš Ai-Dos projekto tyrėjų Lucy Seal.
