Telefonų tvarumo žymėjimą visos Europos mastu pradeda „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Telefónica“ (su O2 ir „Movistar“ prekių ženklais), „Telia Company“ bei „Vodafone“. Nuo birželio „Ekoreitingo“ žymėjimą bus galima rasti prekybos vietose 24 Europos šalyse, kuriose veikia šie penki ryšio operatoriai. Telefonų poveikio aplinkai ženklinimą turės 12 skirtingų prekių ženklų gaminiai.

„Siekiame būti nuosekliai tvarūs tiek Lietuvoje, tiek ir globaliai. Su labai aiškiais tikslais mažinti taršą, pirmieji Lietuvoje norime suteikti žmonėms galimybę rinktis telefoną, įvertinant ir jo poveikį aplinkai. Tikimės, kad tai padės atkreipti dėmesį ir kiekvienam asmeniškai leis įsitraukti į sprendimus, kurie visus mus veda į švaresnę ateitį“, – sako „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Prie „Ekoreitingo“ žymėjimo galės prisijungti ir daugiau gamintojų bei mobiliojo ryšio operatorių – tikimasi, kad tai paskatins telefonų rinkos progresą žiedinės ekonomikos link. Šiuo metu tokį tvarumo žymėjimą turės „Bullitt“, „Doro“, „HMD Global – Home of Nokia Phones“, „Huawei“, „MobiWire“, „Motorola“/„Lenovo“, „OnePlus“, OPPO, „Samsung Electronics“, TCL /„Alcatel“, „Xiaomi“ bei ZTE telefonai. Tikimasi, kad daugiau gamintojų prisijungs ateityje.

Vertina 19 skirtingų kriterijų

Atsižvelgdami į gamintojų pateikiamą informaciją ir taikydami vieningą metodologiją, „Ekoreitingo“ sudarytojai objektyviai įvertins 19 skirtingų kriterijų, kurie lems suminį kiekvieno įrenginio balą. Jis parodo įrenginio draugiškumą aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ir maksimaliai gali siekti 100 balų.

„Ekoreitinge“ taip pat atskirai įvertinami penki esminiai telefonų tvarumą atspindintys veiksniai:

  • Patvarumas – įrenginio tvirtumas, baterijos ištvermingumas ir suteikiama garantija telefonui bei jo dalims.
  • Galimybė pataisyti įvertina, ar įrenginiui sugedus jį galima lengvai pataisyti, taip pat atsižvelgiama į telefono dizainą ir palaikymą, kas gali lemti telefono naudojimo, pernaudojimo trukmę ir jo atnaujinimo galimybes. Kuo aukštesnis įvertinimas, tuo visi šie aspektai geriau išpildyti.
  • Galimybė perdirbti – ar įrenginį paprasta išardyti ir atskirti jo komponentus, tam reikalingos informacijos pateikimas ir pačių medžiagų tinkamumas perdirbti.
  • Maža įtaka klimato kaitai – kiek šiltnamio efektą sukeliančios taršos įrenginys sukuria per visą jo gyvavimo ciklą. Kuo aukštesnis įvertinimas, tuo mažesnis poveikis aplinkai.
  • Efektyvus išteklių naudojimas įvertina, kiek retų žaliavų reikėjo įrenginiui pagaminti (pvz., kiek aukso panaudota elektronikos komponentuose); kuo didesnis įvertinimas, tuo mažesnis neigiamas poveikis.


„Ekoreitingo“ metodologija paremta ilgamete rinkos patirtimi ir geriausiomis kitų poveikio aplinkai vertinimo iniciatyvų praktikomis. Ji buvo sukurta bendradarbiaujant su IHOBE (viešoji agentūra, kuri specializuojasi ekonomikos vystymo, tvarumo ir aplinkosaugos srityse), įrenginių tiekėjais, naudojant naujausius Europos Sąjungos, ITU-T, ETSI ir ISO standartus bei gaires.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir tai, kaip reitingas apskaičiuojamas, galima sužinoti internete adresu www.ecoratingdevices.com.

„Ekoreitingas“ bus pristatytas šiose Europos šalyse: Airijoje, Albanijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Šiaurės Makedonijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Turkijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.