Sunkus nutupdymas, jei bus sėkmingas, įvyks praėjus keliems mėnesiams po Amerikos naujausio aparato nusileidimo Marse, Pekinui bandant įgyvendinti vis ambicingesnes kosmoso iniciatyvas.

„Remiantis dabartinėmis skrydžio sąlygomis, zondas „Tianwen 1“ ketina pasirinkti galimybę nusileisti... laikotarpiu nuo ankstyvo šeštadienio ryto iki trečiadienio Pekino laiku“, – nurodoma Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos pareiškime.

„Tianwen 1“ startas pernai liepą buvo svarbus Kinijos kosmoso programos pasiekimas. Pekinas šią misiją laiko savo augančio pasaulinio vaidmens ir technologinės galios ženklu.

Vasarį į Marso orbitą įskridęs aparatas dabar priartėjo prie „lemiamos nutūpimo stadijos“, penktadienį pranešė valstybinis laikraštis „Global Times“. Jis nusileis didžiulėje šiaurinėje Utopijos lavos lygumoje.

Spėlionės apie šeštadienį galintį įvykti nusileidimą įsisiūbavo socialinėje žiniasklaidoje, kai vienas garsus kosminių skrydžių ekspertas apskaičiavo, kad marsaeigis, pavadintas mitologinio kinų ugnies dievo vardu, nusileis ryte Pekino laiku.

Sudėtingas nusileidimo procesas vadinamas „septyniomis siaubo minutėmis“, nes jis vyksta greičiau negu radijo signalai gali pasiekti Žemę iš Marso, todėl ryšys būna ribotas.

Anksčiau keli JAV, Rusijos ir Europos šalių mėginimai nutupdyti marsaeigius patyrė fiasko – pastarąjį kartą tai įvyko 2016 metais, kuomet sudužo rusų ir europiečių aparatas „Schiaparelli“.

Vėliausias sėkmingas nusileidimas įvyko vasarį, kai JAV kosmoso agentūra NASA nutupdė savo marsaeigį „Perseverance“, nuo to laiko tyrinėjantį Raudonąją planetą.

Marso vorai (NASA/JPL/University of Arizona nuotr.)

JAV marsaeigis Marse paleido nedidelį autonominį sraigtasparnį, tapęs pirmuoju variklį turinčiu orlaiviu, paleistu žmogaus kitoje planetoje.

Šešių ratų, saulės energija varomas ir maždaug 240 kg sveriantis kinų marsaeigis rinks ir analizuos uolienų mėginius Marso paviršiuje.

Tikimasi, kad aparatas veiks apie tris mėnesius.

Jeigu viskas klosis sėkmingai, Kinija taps pirmąja valstybe, nusiuntusia zondą į Marso orbitą, nutupdžiusia marsaeigį ir pradėjusia jį naudoti jau per savo pirmąją misiją šioje planetoje.

Azijos milžinė taip pat taptų trečiąja aparatą ant Marso nutupdžiusia šalimi po JAV ir Rusijos.

Kinijai teks dėti dar daug pastangų, kad pasivytų Jungtines Valstijas ir Rusiją, kurių astronautai ir kosmonautai ne vieną dešimtmetį kaupė kosmoso tyrinėjimo patirtį.

Kinija balandį sėkmingai paleido pirmąjį savo naujos kosmoso stoties modulį, tikėdamasi, kad įgula joje pradės dirbti jau 2022 metais. Pekinas taip pat planuoja pasiųsti žmonių į Mėnulį.

Praėjusią savaitę kinų nešančioji raketa „Changzheng 5B“ (Ilgasis žygis), iškėlusi orbitinės stoties modulį, subyrėjo virš Indijos vandenyno nevaldomai įskriejusi į Žemės atmosferą.

Dėl to įvykio Pekiną sukritikavo JAV ir kitos valstybės – jos apkaltino Kiniją nesilaikius įprastų procedūrų kosminėms šiukšlėms iš orbitos pašalinti ir tvirtino, kad nuolaužos galėjo sukelti pavojų žmonėms ir turtui.