Estijoje Tartu universiteto mokslininkai kas savaitę tiria buitines nuotekas dėl koronaviruso kiekio. Mėginiai renkami kiekvienos savaitės pradžioje visuose Estijos miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų.

Tartu universiteto mokslininkai bendradarbiauja su Estijos aplinkos tyrimų centru ir vandentvarkos įmonėmis, kurioms priklauso vandens valymo įrenginiai. Nuotekų analizė padeda Estijos sveikatos tarybai įvertinti viruso plitimą prieš nustatant COVID-19 atvejus atliekant įprastinius tyrimus, nustatyti nematomus protrūkius ir stebėti dinamiką bei pokyčius.

Nuotekos – pandemijos pranašas

Tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp įprastiniais tyrimais nustatytų atvejų skaičiaus ir koronaviruso koncentracijos tos pačios vietovės buitinėse nuotekose. Koronavirusų aptikimas nuotekose gali būti įspėjamasis signalas apie padažnėjusius atvejus arba galimą naujos pandemijos atsiradimą.

Galimos ir atvirkštinės indikacijos. Kai visuomenės sveikatos specialistai oficialiai skelbs, kad susirgimai tam tikrame rajone nedideli, o didelė koronavirusų koncentracija buitinėse nuotekose iš karto „aliarmuos“ apie nenustatytą protrūkį.

Taip buvo ir koronaviruso atveju, pavyzdžiui, Amsterdame, Ten koronavirusas buitinėse nuotekose buvo aptiktas likus 3 savaitėms iki pirmojo atvejo, o Barselonos nuotekose pavojaus signalas kilo likus 41 dienai iki pirmojo atvejo aptikimo įprastiniais tyrimais.

Dar anksčiau kylančią epidemiologinę grėsmę buvo galima numatyti Italijoje, kuri buvo pirmoji Europos šalis, nukentėjusi nuo koronaviruso. Milane ir Turine jis buvo rastas buitinėse nuotekose 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. daugiau nei prieš du mėnesius iki pirmojo atvejo užregistravimo.

Virusas lieka gyvas

Pasak biochemijos mokslų daktarės, virusologės Lauros Kalinienės, koronavirusai gali išgyventi nevalytose nuotekose ir kelti pavojų sveikatai, ypač tose vietovėse, kur nuotekos atkeliauja iš ligoninių, kur virusų kiekis gali būti didelis. Pavyzdžiui, pavojus gali kilti vandentiekio įmonių darbuotojams, dirbantiems nuotekų valymo įrenginiuose.

Nuotekos

Pasak virusologės, pagrindinis viruso šaltinis buitinėse nuotekose yra užsikrėtusių žmonių išmatos, gleivės ir įvairios kaukės. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šį vandenį apdoroti chloru ir dezinfekuoti, nes daugelis žmonių po apdorojimo jį naudoja pakartotinai, o to turėtų pakakti, kad jis būtų saugus.

„Šis virusas turi lipidinį apvalkalą – membraną. Dėl šio apvalkalo jie yra jautrūs įvairioms cheminėms medžiagoms, pvz., dezinfekavimo priemonėms ar nuriebalinimo skysčiams. Virusai yra labai maži padarai, todėl jei jie gali rasti aplinką, kurioje šios medžiagos jų taip lengvai nepasiekia, jie turi galimybę išgyventi.

Tyrimų nėra daug, tačiau visuotinai sutariama, kad nuotekas svarbu valyti, nes jos gali būti vienas iš galimų infekcijos šaltinių“, – sako gydytoja L. Kalinienė.

Chloras nebėra „naujausias“

Kai kuriose šalyse jau kuriami sudėtingi sprendimai, o nuotekos tiriamos dėl patogenų. Austrijos įmonėje „VTA Austria GmbH“ laboratorijoje molekulinės biologijos ir biochemijos ekspertai kasdien tiria naujus metodus ir inovacijas, siekdami pašalinti kuo daugiau pavojingų virusų ir mikrobų.

Pasak „VTA Austria GmbH“ atstovo Baltijos šalyse UAB „Bio Clean Technology“ vadovo Roberto Notkaus, kai kurie mikrobai ir virusai paprastai sunaikinami nuotekų valymo įrenginiuose, tačiau toli gražu ne visi. Todėl reikia papildomų sprendimų, kad išleidžiamas vanduo būtų švaresnis ir būtų išvengta pavojaus valymo įrenginių darbuotojų sveikatai.

Atlikdama kelerius metus trukusius mokslinius tyrimus, bendrovė sukūrė sisteminį produktą „Hydroprompt Forte“. Priemonė įterpiama į biologinių nuotekų valymo įrenginius antrinio nusodinimo cikle ir užtikrina, kad visi virusai būtų sunaikinti iki 99,7 procento.

Biofiziniais procesais pagrįstas produktas virusus sunaikina, o pavojingas bakterijas padengia papildomu sluoksniu. Tai tarsi oda, po kuria bakterijos jau nebegali vykdyti medžiagų apykaitos ir tampa nekenksmingos, o galiausiai miršta. Nuotekų valymo įrenginiuose nereikia papildomų, daug sąnaudų reikalaujančių struktūrinių priemonių, įmonėms nereikia papildomai investuoti į membranas, ozonavimo ar ultravioletinę įrangą.

Austrijos bendrovės pardavimų direktorius centrinei Europai, Skandinavijai ir Baltijos šalims Bernhardas Scheuringeris sako, kad šiuo būdui teršalai, bakterijos ir virusai valomi, ir Austrijos didmiesčiuose, ir nacionalinių parkų miesteliuose, todėl lietuviai galėtų lengvai nukopijuoti patirtį.