Bandomojo skrydžio sėkmė yra didžiulis laimėjimas bendrovei, siekiančiai savo erdvėlaiviais skraidinti žmones į Mėnulį ir Marsą.

„Starship“ nusileidimas nominalus!“ – per „Twitter“ parašė „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas, triumfuodamas po keturių ankstesnių nesėkmių.

Kosminių skrydžių terminologija „nominalus“ reiškia „normalus“.

Džiaugsmą temdė tik nedidelis gaisras, kilęs ties 50 metrų aukščio raketos SN15 pagrindu tuojau po nusileidimo.

Per „SpaceX“ vaizdo transliaciją laidos vedėjas Johnas Inspruckeris paaiškino, kad tai „nėra neįprasta, kai kaip degalai naudojamas metanas“. Jis pridūrė, kad inžinieriai tebesistengia pašalinti aparato konstrukcijos trūkumus.

Buvo matyti, kaip liepsnos greitai buvo numalšintos vandens patrankomis.

SN15 staravo apie 17 val. 25 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 25 min. Lietuvos) laiku iš komplekso „Starbase“ („Žvaigdžių bazė“) Teksaso pietinio pajūrio vietovėje Boka Čikoje, pakilo į maždaug 10 km aukštį ir atliko keletą manevrų, įskaitant leidimąsi horizontalioje padėtyje, pavadintą „pliumptelėjimu ant pilvo“ (belly flop).

„SpaceX“ jautė didėjantį spaudimą, kad trečiadienio bandymas būtų sėkmingas, JAV Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai (NASA) praeitą mėnesį paskelbus, kad vienas iš „Starship“ variantų bus panaudotas kaip nusileidimo modulis per planuojamą pilotuojamą skrydį į Mėnulį.

Tačiau 2,9 mlrd. dolerių (2,41 mlrd. dolerių) sutartis šiuo metu yra sustabdyta, besivaržančioms bendrovėms „Blue Origin“ ir „Dynetics“ pateikus skundą.

Jeigu kontraktas vis dėlto būtų patvirtintas, „Starship“ iš E. Musko asmeninio projekto taptų didele mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama programa, ir jai taip pat būtų taikoma atitinkama priežiūra.

Du ankstesni „Starship“ prototipai – SN8 ir SN9 – sudužo leisdamiesi per bandomuosius skrydžius gruodį ir vasarį.

Kovo 3-iąją startavęs SN10 nutūpė sklandžiai, bet tuojau po to sprogo.

Per ketvirtąjį bandomąjį skrydį vaizdo transliacija iš raketos SN11 išsijungė, o E. Muskas vėliau patvirtino, kad aparatas sprogo ore.

„SpaceX“ planuoja sujungti erdvėlaivį „Starship“ su nešančiąja raketa „Super Heavy“ ir sukurti daugkartinio naudojimo sistemą, skirtą tolimiems skrydžiams Saulės sistemoje.

Galutinės versijos raketa būtų 120 metrų aukščio ir galėtų į orbitą aplink Žemę iškelti 100 tonų krovinį. Tai būtų galingiausia kada nors sukurta nešančioji sistema.

E. Muskas tikis, kad ši pažanga padėtų įgyvendinti jos svajonę – kad žmonija taptų daugiaplanete civilizacija, įkūrusi koloniją Marse.

Tačiau planuojamo „Starship“ Mėnulio varianto uždaviniai būtų kuklesni – susijungti su būsima Mėnulio orbitine stotimi, paimti astronautų įgulą ir nuskraidinti juos į Žemės gamtinį palydovą.

Kad nuskraidintų žmonių į Mėnulio orbitinę stotį, NASA planuoja tradiciškesnį variantą: panaudoti savo sunkiąją nešančiąją raketą SLS ir pilotuojamą kapsulę „Orion“.

Tačiau SLS projektas smarkiai strigo ir išeikvojo daugiau lėšų nei planuota, todėl apžvalgininkai kelia prielaidą, kad potenciali „Starship“ sėkmė gali padaryti NASA raketą nebereikalingą.