Nors apie stiprių slaptažodžių poreikį kalbama jau seniai, pastarieji įvykiai, kai buvo pavogti asmeniniai žmonių duomenys, parodė, kad slaptažodžių kūrime mes dar nepatobulėjome. Kita vertus, pasak, „Bitės“ koorporatyvinės komunikacijos vadovo Jauniaus Špakausko, užsienyje atliktas tyrimas parodė, kad ir ne tik lietuvių slaptažodžiai – nevykę. Tai ypač aktualu verslo organizacijoms, jeigu jų darbuotojai darbo paskyras saugo netinkamai.
„Slaptažodžius mes analizavome dar iki šių dienų įvykių ir iki koronaviruso, kai visi persikėlėme dirbti iš namų. Bet darbinių sistemų slaptažodžių mes netyrinėjome ir štai dabar pasižiūrėjome. Ką matome? Kaip ir asmeninėse paskyrose, taip ir darbinėse sistemose naudojame lengvai atsimenančius slaptažodžius. Darbo paskyrose situacija panaši ir tai net savotiškai šokiruoja. Tyrimo metu buvo analizuojamos didžiausios bendrovės iš 17 sektorių, tai tik vienas iš 400 vartotojų naudoja unikalų slaptažodį savo darbo sistemų paskyrai“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis tęsia, kad jeigu šio tyrimo rezultatus lygintume su duomenimis Lietuvoje, mes naudojame galbūt netgi šie tiek saugesnius slaptažodžius negu pasaulinis vidurkis.
Turėtų susimąstyti
Pastarieji įvykiai, pasak J. Špakausko, turėtų paskatinti žmones sugalvoti sunkesnius slaptažodžius ne tik jų asmeninėms, bet ir darbo paskyroms.
„Kiekviena krizė, kiekvienas sukrėtimas ir žmogaus gyvenime, ir organizacijoje verčia protingą žmogų padaryti pažangą. Tai manau, kad Lietuvos interneto vartotojų sąmoningumas galvojant slaptažodžius bus didesnis, nes slaptažodis yra raktas, kaip durų mūsų namų“, – sako pašnekovas.
Ekspertas tęsia, kad iki šiol 40 proc. Lietuvos interneto vartotojų prisipažįsta, jog asmeninėse paskyrose kaip slaptažodį naudoja savo vardą, trečdalis – gimimo metus, kas šeštas – augintinio vardą: „Kitas dalykas, 4 iš 5 naudoja vieną slaptažodį visoms paskyroms.“
Slaptažodžius asmeninėms paskyroms sugalvoti turi patys gyventojai ir čia kontrolės įrankių gali būti labai mažai, tačiau kalbant apie verslo organizacijas, pasak J. Špakausko, jos turi galimybių sustiprinti savo sistemų saugumą.
„Versle organizacijos turi galimybių sukurti barjerus ir daryti savo darbuotojams tam tikrą spaudimą, kad šie slaptažodžius galvotų sudėtingesnius ir juos dažniau atnaujintų. Taip pat yra keliami aukštesni reikalavimai, kad būtų simboliai, ilgesnis slaptažodžio ilgis ir pan. <...> Nenulaužiamų sistemų nėra, tad mes turime būti budrūs“, – pažymi pašnekovas.
Visą interviu su J. Špakausku apie stiprių slaptažodžių poreikį galite žiūrėti Delfi TV laidoje „Delfi Rytas“.
