Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad mobilioji programėlė veikia fiksuodama galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu žmogumi, kontakto trukmę ir apskaičiuodama galimą riziką. Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje, ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Programėle galima naudotis iš karto po įsidiegimo, papildomai jos aktyvuoti nereikia.
Žmogus gali savanoriškai ir anonimiškai (įvedant kodą) pranešti apie užsikrėtimą koronavirusu, naudojantis Korona Stop LT programėle. Pranešus apie užsikrėtimą, buvę arti užsikrėtusio žmogaus programėlės vartotojai gauna pranešimą apie tai ir apskaičiuotą rizikos lygį, taip pat informaciją, kokių veiksmų imtis toliau. Šiuo metu apie užsikrėtimą koronavirusu jau pranešė 964 programėlės naudotojai Lietuvoje.
Tokio tipo programėlės naudojamos ir kitose Europos šalyse.
Ekspertai pabrėžia, kad apčiuopiamą rezultatą programėlė duotų tuomet, jeigu ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu pagal sąlytį fiksuojančios programėlės parsisiuntimų skaičių Europoje pirmauja Suomija – šiuo metu ją yra parsisiuntę apie 48 proc. šalies gyventojų.
Latvijoje, kur programėlė buvo paleista šiemet birželį, ja naudojasi 13 proc. šalies gyventojų. Estijoje programėlė startavo rugpjūčio mėnesį, jos naudotojų šiuo metu yra 17 proc. šalies gyventojų. Lietuvoje programėlė buvo pristatyta vėliau – lapkričio mėnesį, tačiau mūsų šalis sparčiai vejasi kaimynes.
