Dirbtinis intelektas – didesniam eismo saugumui
„Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius A. Serackis ne tik puikiai išmano dirbtinio intelekto (DI) veikimo principus, bet ir nemenkai prisideda prie jo tobulinimo bei pritaikymo žmogaus reikmėms. Jis savo doktorantui Pauliui Tumui padėjo sukurti DI principu valdomą projektą, kuris padeda atpažinti pėsčiuosius, dviratininkus ir gyvūnus net labai prastą matomumą lemiančiomis oro sąlygomis. Dėl savo svarbos apsaugant eismo dalyvius šiuo išradimu domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai bei DI ekspertai.
„Naudodamas specializuotą jutiklį, mano kolega sudarė unikalų termovizorinių vaizdų, kuriuose pažymėti pėstieji, dviratininkai ir gyvūnai, rinkinį. Dabar jis viešai prieinamas pasaulio mokslininkų bendruomenei, kuri gali toliau gerinti technologijos algoritmus ir „susirungti“ su mūsų pasiūlyta pirmine atpažintuvo versija“, – pasakoja prof. A. Serackis.
Anot pašnekovo, tokio išradimo alternatyvos jau taikomos prabangesnės komplektacijos prancūzų ir vokiečių gamintojų automobiliuose, tačiau lietuvių kūrinys išsiskiria platesnėmis panaudojimo galimybėmis. Mūsų šalyje sukurta technologija nereikalauja daug investicijų, o tai leidžia ją pritaikyti pigesnėse transporto priemonėse. Prof. A. Serackis pažymi, kad šis išradimas svarbus tuo, jog gali padėti apsaugoti žmonių sveikatą bei gyvybes.
„Dar neišnaudotos visos eismo ir žmogaus sveikatos būklės parametrų stebėjimo galimybės. Pasitelkiant DI, galime identifikuoti pavojingai besielgiančius pėsčiuosius bei vairuotojus“, – sako pašnekovas.
Patirtimi dalijasi su užsienio studentais
Kaip teigia prof. A. Serackis, inžinieriai ir kiti DI bei technologijų entuziastai visame pasaulyje nuolat ieško naujų būdų užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Neseniai savo įžvalgomis šia tema profesorius dalinosi su kasmet rengiamos tarptautinės „Huawei” mokymosi programos „Seeds for the future“ dalyviais.
„Studentams papasakojau apie dirbtinių neuronų tinklus, kurie sukurti kaip supaprastintas žmogaus smegenų modelis, ir jų pritaikymą pėstiesiems aptikti termovizoriniuose vaizduose. Taip pat supažindinau programos dalyvius su pagrindiniais šiuose DI įrankiuose naudojamais terminais ir veikimo principais bei potencialiais iššūkiais, pritaikant tokias technologijas praktikoje. Trumpai apžvelgiau ir kitų mokslininkų darbus šioje srityje“, – pasakoja pašnekovas.
Anot profesoriaus, dabar DI pritaikymo krypčių yra tiek daug, kad jis tampa vienu iš būtiniausių įrankių kiekvienam inžinieriui ir kūrėjui. Prof. A. Serackio nuomone, su DI technologijos pagrindais ir pritaikymu būtų galima supažindinti net mokyklinio amžiaus vaikus. Šiuo metu apie DI mokoma tik aukštojo mokslo įstaigose.
Akcentuoja papildomų kursų svarbą
Naujausios technologijos yra kuriamos pasinaudojant per dešimtmečius mokslininkų sukauptomis žiniomis, tad norint suprasti, kaip veikia vienas ar kitas algoritmas, jį pritaikyti ar sukurti kažką naujo, visų pirma privalu turėti tam tikros srities pagrindus. Prof. A. Serackio nuomone, ne mažiau svarbu studijų procesą papildyti įvairiais kursais, kuriuos galima rasti tiesiog internete. Anot jo, tai leidžia neatsilikti nuo besikeičiančios situacijos pasaulyje ir skatina savarankišką tobulėjimą.
„Tokios programos turi svarbią misiją. Jos dalyviai ne tik įgyja naujų žinių ir įgūdžių, bet ir pajunta tikrąjį tarptautiškumą – juk to paties dalyko mokosi skirtingų šalių studentai, bendraujama su įvairių profesijų specialistais iš viso pasaulio. Tai motyvuoja tobulėti ir aktyviai mokytis savarankiškai. Mano nuomone, tik nuolat mokantis galima tapti visaverčiais tarptautinių komandų nariais, kurie kuria inovacijas ir gali nustebinti visą pasaulį“, – įsitikęs prof. A. Serackis.
