Pirmieji įspūdžiai

Pirmasis įspūdis išėmus telefoną iš dėžutės – vau, „Samsung“ pasistengė, įrenginys labai dailus. Kaip ir priklauso aukščiausios klasės telefonams – korpusas metalinis, iš abiejų pusių dengtas grūdintu stiklu „Gorilla Glass“. Telefono nugarėlė matinio stiklo, ir tai – naujiena (tokia naujiena, kad maniau, jog tai ne matinis stiklas, o transportavimo plėvelė), mat beveik visų šiuo metu išleidžiamų telefonų galinė pusė yra blizgaus stiklo arba plastiko. Be to, toks gamintojo sprendimas leidžia išvengti pirštų antspaudų ir telefonas ilgiau atrodo švarus. Tačiau dėl šios priežasties telefonas yra itin slidus ir greičiausiai visą jo grožį paslėpsite apsauginiame dėkle, kuris apsaugos ir galinę kamerą, kuri šiame aparate yra iškilus labiau nei bet kuriame kitame telefone.

Techniniai parametrai

„Samsung Galaxy Note 20 Ultra“ komplektuojamas su 12 GB RAM atminties ir 256 GB arba 512 GB pastovosios atminties. Europoje parduodamuose Note’uose rasite paties „Samsung“ gaminamą EXYNOS 990 procesorių. JAV bei kai kuriose kitose šalyje telefonas komplektuojamas su „Qualcomm Snapdragon 865+“ procesoriumi, kuris ne tik greitesnis už EXYNOS, bet ir labiau tausoja telefono bateriją.

Komplekto dėžutėje rasite laidines AKG ausines bei 25W greito krovimo įkroviklį.

Telefonas palaiko 5G kartos mobilų ryšį, tad įrenginys išliks aktualus artimiausius kelis metus.

Telefone sumontuotas didelis, 6,9 colių įstrižainės, 120 Hz dažnio, itin ryškus OLED ekranas. Galima pasirinkti vieną iš trijų raiškų – maksimalią 3088 x 1440 pikselių, vidutinę 2316 x 1080 pikselių arba mažiausią 1544 x 720 pikselių. Kuo mažesnė raiška, tuo ilgesnis baterijos naudojimo laikas. Pažymėtina, 120 Hz dažnis galimas tik pasirinkus vidutinę arba mažiausią raišką.

Vaizdas ir garsas

„Samsung Galaxy Note 20 Ultra“ turi didelį ir ryškų 6,9 colių įstrižainės 120 Hz OLED ekraną, kuriuo galima laisvai naudotis net ir labai saulėtą dieną. Ekranas užima beveik visą priekinę telefono dalį, išskyrus mažą priekinės kameros skylutę ekrano viršaus viduryje.
Telefono ekrano kampai lenkti, ir nors gamintojas numatė programinę apsaugą atsitiktiniams paspaudimams išvengti, man tai nutikdavo beveik kasdien, telefoną laikant viena ranka.

120 Hz ekrano dažnis dėka užtikrina itin sklandžias animacijas. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad tokiu dažniu ekranas veiks ne visose, o tik telefono pasirinktose aplikacijose, mat toks ekrano režimas ženkliai stipriai eikvoja bateriją. Jei jums tokia funkcija nebūtina arba tiesiog norite, kad baterija laikytų ilgiau, nustatymuose galima pasirinkti standartinį 60 Hz ekrano dažnį.

Baterija

Note serija visada išsiskirdavo iš „Galaxy“ telefonų asortimento savo ilgesniu baterijos tarnavimo laiku. Dažnas rinkdavosi šį modelį tam, kad vykdamas savaitgaliui į gamtą ar į kelių dienų konferenciją, galėtų nesibaiminti dėl staiga išsikrovusio telefono. Deja, skubu nuvilti. „Note 20 Ultra“ baterijos nepavadinčiau net vidutiniška. Nepaisant didelės 4500 mAh talpos baterijos ir sistemos gebėjimo pažinti vartotojo įpročius (ir taip išjungti tam tikrus foninius procesus), telefonas vos „išgyvendavo“ iki 18–19 valandos vakaro iki pasiprašydamas jį įkrauti. Ekranas paprastai būna aktyvus 4 valandas, iš kurių 1–1,5 valandos „Youtube“, 30 min „Instagram“, valanda foninės muzikos per „Youtube Music“ bei kelios padarytos nuotraukos ir video. Žaidimų nežaidžiau.

Palyginimui, „Huawei P30“ ir „Redmi Note 9 Pro“ „eidavo miegoti“ su 40–60 procentų įkrovimo.

Ar ne geriau būtų buvę pagaminti telefoną storesnį, taip sumažinant galinės kameros iškilimą ir sumontuojant gerokai talpesnę bateriją?

Baterija pilnai įkraunama per ~60–80 minučių. Krovimo metu, ar intensyviai naudojant bei filmuojant, telefono nugarėlė juntamai įkaista.

Kamera

Neįprastas ir sveikintinas „Samsung“ sprendimas – mažiau, bet kokybiškų kamerų. Įpratome matyti telefonus su keturiomis galinėmis kameromis. Tuo tarpu, čia – trys – itin plataus kampo, pagrindinė 108 megapikselių, priartinanti vaizdą 5 kartus, ir trečioji – periskopinė. Su pastarąja galimas skaitmeninis priartinimas 50 kartų, naudingas užfiksuoti tai, ko mūsų akis neįžiūri.

Esant pakankamai šviesai, nuotraukos išeina ryškios, net pernelyg ryškios („Samsung“ telefonams būdingas spalvų persodrinimas). Nuotraukoje, darytos su Samsung, samanos nenatūraliai salotinės spalvos.

Veidai kiek per daug „lygūs“ – gera žinia asmenukių fanams, kankinamiems aknės, tačiau siekiantiems natūralaus vaizdo, teks taikstytis, juolab, kad šios funkcijos visiškai išjungti negalėsite.
Visgi dabar ir mažiau nei 300 eurų kainuojantis telefonas dieną fotografuoja gerai. Palyginimui pridedamos nuotraukos, darytos tuo pat metu su „Xiaomi Redmi Note 9 Pro“.

„Samsung Galaxy Note Ultra“ turi labai didelės raiškos 108 megapikselių sensorių. Pastebėjau, kad telefonas su galingu sensoriumi susitvarko ne visada. Patalpose nufotografuoti lakstančius vaikus ar naminius gyvūnus vis dar gali tapti iššūkiu. Štai net ramiai gulintį katiną užfiksuoti pavyko iš 4 karto.

Tad ką dar gaunate? Ogi jau minėtą 50 kartų artinimą. Reiktų pažymėti, kad kuo labiau priartinate, tuo prastesnė nuotraukos kokybė, nes priartinimas vyksta skaitmeniniu būdu. Jeigu nenorite labai prarasti kokybės, artinkite iki 5 kartų.

Itin plataus kampo kamera leidžia užfiksuoti daug vaizdo iš nedidelio atstumo, naudinga fotografuojant urbanistiką ar didelę draugų kompaniją. Platesnio kampo funkciją turi ir priekinė kamera.

Maloniai nustebino nuotraukos prieblandoje ar beveik visiškoje tamsoje nenaudojant blykstės. Didelio sensoriaus dėka objektyvas pagauna daug šviesos, nuotraukose daugiau spalvų, detalių ir mažiau triukšmo nei „Xiaomi“ telefone. Keista jei būtų kitaip, juk Samsung'e ir gerokai brangesnė optika, kuri leidžia sensorių pasiekti daugiau šviesos.

Telefonas gali filmuoti 8K raiška 24 kadrų per sekundę greičiu, tačiau aktualesnis filmavimas yra 4K arba 1080p raiška, 60 kadrų per sekundę greičiu, tokiu režimu veikia optinis vaizdo stabilizavimas.

Greitai bėgant galima įjungti funkciją „Super steady“, tuomet vaizdas net ir smarkiai judant telefonui, atrodys sklandesnis, bet tokiu atveju galimas tik 30 kadrų per sekundę režimas, ir, tiesą pasakius, vaizdo kokybė gan prasta.

Įrašomas garsas kokybiškas, tiks video blogams ar Instagramo istorijoms.

Pirštų skaitytuvas, veido atpažinimas

Pirštų skaitytuvas įmontuotas po ekranu. Neturiu nieko prieš tokį sprendimą, svarbu, kad jis veiktų stabiliai, greitai nuskaitytų pirštą ir atrakintų ekraną. Deja, kaip ir su visais iki šiol bandytais telefonais su tokiu sprendimu, greičiu jis nusileidžia net ir gerokai pigesniems telefonams, kuriuose pirštų skaitytuvas įmontuotas galinėje ar šoninėje pusėje. Nuvilia ir tai, kad „Note 20 Ultra“ mano pirštų neatpažįsta 20–30 procentų atvejų.

Aktyvavau ir veido atpažinimą, tačiau šis veikia tik esant pakankamam apšvietimui, o ir esant geram apšvietimui veidą atpažįsta toli gražu ne kiekvieną kartą. Veidui atpažinti naudojama priekinė kamera, jokių papildomų sensorių kaip „iPhone nėra.

Rašiklis „S Pen“

„Note vizitinė kortelė – rašiklis „S Pen“, įgalinantis telefoną naudoti kaip užrašų knygutę, pasirašyti svarbius dokumentus ir atlikti kelis kitus naudingus dalykus. Vienas jų – užrašų knygutės funkcija – ištraukus rašiklį ir pradėjus rašyti ant užrakinto ekrano, visi užrašai automatiškai išsisaugoja užrašinėje.

Rašiklis reaguoja į spaudimo stiprumą ir atitinkamai rašto storiau arba ploniau.

Rašikliu taip pat galima nuotoliniu būdu valdyti prezentaciją susirinkimų metu, valdyti muziką, fotografuoti kaip su nuotoliniu pulteliu, tačiau daugeliui visos šios funkcijos praktinės naudos nesuteiks ir tebus įdomios pirmas kelias minutes, taps pieštuku vaiko piešiniams, o galiausiai tiesiog ilsėsis telefono viduje. Pripažinkite, spausdinate greičiau nei rašote ranka.

Apibendrinimas

Po dviejų savaičių naudojimo „Samsung Galaxy Note 20 Ultra“ sukelė labai prieštaringus jausmus. Viena vertus, už didelius pinigus gaunate labai dailų išskirtinio dizaino telefoną (juk dabar daugelis telefonų atrodo beveik vienodai), bet dėl savo gabaritų ir slidžios stiklinės nugarėlės būsite priversti slėpti visą jo grožį dėkle.

„S pen“ rašikliu smagu pasirodyti prieš kolegas ar duoti vaikui papiešti, tačiau po dviejų savaičių naudojimosi telefonu, galiu užtikrintai pasakyti, kad tai visiškai nereikalingas priedas, kuris tik prisideda prie greitesnio telefono išsikrovimo (įkišus rašiklį į jo lizdą, telefonas jį krauna bevieliu būdu).

Kameros. Jos geros, vienos geresnių iš visų šiuo metu parduodamų telefonų, tačiau vienareikšmiškai pavadinti geriausiomis jų negaliu. Spalvos dažnai persodrintos, uždarose patalpose fotografuoti judančius vaikus ir augintinius yra vis dar iššūkis, ir tik viena iš kokių keturių – penkių nuotraukų bus vykus. Norėčiau, kad telefone galėčiau pats pasirinkti, kokių nuotraukų noriu – natūralių ar pagražintų.

Dėl didžiulio, beveik septynių colių įstrižainės ekrano, patogiai telefonu naudotis viena ranka yra praktiškai neįmanoma. Kai vienoje rankoje – krepšiai, o kitoje – telefonas, žinutę parašyti bus labai sunku, nepaguos net labai ryškus ekranas.

Kritikos nusipelnė ir ekrane įmontuotas pirštų skaitytuvas, suveikiantis tikrai ne kiekvieną kartą, kaip ir veido atpažinimas. Pažymėtina ir tai, kad po nakties ryte telefoną atrakinsite tik įvedę PIN kodą, šios apsaugos išjungti negalėsite.

Turbūt labiausiai nuvylė prastas baterijos laikas. Telefonas neabejotinai skirtas verslo klasei, tik nežinia, ar verslininkai visur ir visada turės po ranką įkrovimo laidą, nes aktyviai naudojant telefoną vaizdo pokalbiams, prezentacijoms, žaidžiant ar žiūrint Youtube, įkroviklio reikės ieškoti dar nepasibaigus darbo dienai. Juk tai vienas pažangiausių gamintojo telefonų, kurį pirkdamas tikiesi besąlygiškai geriausio produkto, bet kaip visad – neapsieita be kompromisų.