Naująsias technologijas švietime jau pritaikę startuoliai ir iniciatyvos, tokios kaip „BitDegree“, „Tamo“, „Teachers Lead Tech“, organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir kitos, susijungė į iniciatyvą „EdTech Lietuva“ ir rugsėjo 17-ąją virtualioje konferencijoje „GLL Gathering: Learning Fever“ dalysis idėjomis, kaip įpūsti inovacijų į Lietuvos švietimą, rašoma pranešime spaudai.

Prezidentūroje vyksiančiame susitikime pranešimus skaitys Silicio Slėnio krikštamote vadinama, litvakų šaknų turinti edukologė Esther Wojcicki, didžiausios internetinės mokymų platformos „Coursera“ generalinis direktorius Jeff Maggioncalda, estų švietimo inovacijų eko-sistemų kūrėjas Mart Aro bei daug kitų. Siekiant pritraukti užsienio lietuvių kompetencijų švietimo inovacijoms šalyje paskatinti, konferenciją rengia užsienio lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“.

Lietuvoje egzistuoja pavienės technologijomis grįstos inovacijos, tačiau joms trūksta terpės augti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Susibūrusi iniciatyvinė „EdTech Lietuva“ grupė sieks pagerinti sąlygas švietimo technologijas vystančių įmonių kūrimuisi, įgyvendinti jų idėjas Lietuvoje ir išmoktą patirtį eksportuoti į užsienį.

Šiuos siekius palaiko ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikiu, kad aukštai iškelta „EdTech“ iniciatyvos kartelė – Lietuvai tapti didžiausią progresą švietimo srityje padariusia Europos šalimi – yra mums pasiekiama. Skaitmeninės technologijos pačiais įvairiausiais būdais praturtina mokymąsi, atveria duris į informacijos lobyną, mažina socialinės nelygybės pavojus. Šiandien didžiausias iššūkis yra ateičiai nepakankamai pasiruošusi visuomenė. Jei norime, kad švietimas būtų augimo ir įtraukties pagrindas, turime kuo geriau išnaudoti naujausias mokymosi ir mokymo galimybes, daugiau dėmesio skirti žmonėms, dirbantiems švietimo sektoriuje, jų skaitmeninių ir šiuolaikinių pedagoginių kompetencijų ir įgūdžių stiprinimui, kurie padėtų sukurti modernią švietimo sistemą,“ – sakė. G.Nausėda.

Investicijos – į technologijas, o ne „į betoną“

Vienas iš „EdTech Lietuva“ iniciatorių, startuolio „Bit Degree“ įkūrėjas Danielius Stasiulis pasidalino naujai susibūrusios grupės siekiais. Jo teigimu, grupė pirmiausia siekia gerinti sąlygas Lietuvoje kurtis ir dirbti švietimo technologijų įmonėms.

„Siekiame sukurti sąlygas, pavyzdžiui, atnaujintą teisinę bazę, nes šiuo metu švietimo įstatymas yra pasenęs, tokios kaip technologijų sąvokos jame netgi nėra. Pavyzdžiui, nėra apibrėžta, kaip mokyti užsienietį nuotoliniu būdu. Jis gali tik atvyti į Lietuvą, gauti leidimą čia gyventi ir tada mokytis,“ – sakė pašnekovas.

D. Stasiulis taip pat viliasi, kad pavyks suburti inovacijas priimti nusiteikusių mokyklų, universitetų, asmenų tinklą, nes EdTech srities įmonėms jas reikės išbandyti. Taip pat svarbu, kad tiek valstybė, tiek mokyklos ir universitetai finansiškai remtų naujų technologijų diegimą.

„Daug lėšų nukreipiama „į betoną“, arba kitaip, į fizinius atnaujinimus, tačiau mažai – į technologijas. Edukacinių technologijų įmonių Lietuvoje yra, jų daugėja ir prognozuojama, kad šios srities rinka per ateinančius penkerius metus augs du su puse karto,“ – sakė D. Stasiulis.

Prognozuojama, kad pasaulinė „EdTech“ rinka per artimiausius penkerius metus pasieks 400 miljardų dolerių, kasmet augdama po 16 proc. O investicijos į šią sritį jau perkopė 4 milijardų dolerių ribą vien per pirmąjį šių metų pusmetį.

Technologijos neatims darbų iš mokytojų

Covid-19 pandemija, karantinas, privertė visus naudotis technologijomis norėjome to ar ne. Tačiau, pasak D. Stasiulio, nors tiek moksleiviai, tiek darbuotojai patyrė nepatogumų, iš kitos pusės tai buvo milžiniškas proveržis, lūžis. Ilgus metus nekreipta dėmesio į technologijas mokyklose, tačiau dabar ši sritis tiesiog pasmerkta augti. O kadangi visos šalys šioje srityje yra panašiame lygyje – startinėje pozicijoje, - kartu tai yra ir didžiulė galimybė.

„Nereikia bijoti technologijų – jos „nesuvalgo“ švietimo, o tik padeda geriau valdyti procesus. Jos neatima darbų iš mokytojų, o tiesiog pakeičia dabar labai daug žmogiškųjų išteklių ir laiko reikalaujantį procesą, – sako „Ed Tech Lietuva“ forumo iniciatorius. – Ištikus krizei mes susijungėme „Zoom“ ir „Microsof Teams“, bet ar iš tiesų tai geriausias būdas mokytis internetu? Šie įrankiai leido nenutrūkti švietimo procesui, bet tai nebuvo tinkamos technologijos mokymuisi.

Vykstant internetinėms pamokoms ir mokytojo rolė keičiasi – jis jau turi ne tik pateikti informaciją, tačiau ir būti fasilitatorius. Galima pasiruošti nuotolinio, internetinio mokymosi procesui, sudėlioti visą tokio mokymosi algoritmą. Tai, kas vyko dabar... įprastas mokymosi procesas tiesiog buvo perkeltas į virtualią erdvę – ne, taip neveikia. Niekas negali ištverti 8 valandų trukmės „Zoom“ konferencijos – nei vaikai, nei suaugusieji. Tai, kas vyko, nebuvo internetinis mokymas.“

Svarbiausias įgūdis – išmokti mokytis

Ruošiant nuotolinio ar virtualaus mokymo programą daugiau dėmesio reikia skirti pamokos turiniui, tačiau vėliau mokytojas neturi įdėti tiek daug laiko ir jėgų – jis gali tiesiog stebėti, kaip mokiniai naudoja šį turinį, ką supranta, o kur – užstringa. Todėl pasaulyje jau gimsta nauja specialybė – mokymosi programuotojas („instructional designer“). Šis žmogus sudėlioja, kaip turėtų vykti mokymasis, kokios turėtų būti užduotys, kokie – namų darbai. Jis ieško, kokiais metodais geriausia išmokyti vaikus, tačiau kartu valdo ir visas technologijas.
Būtent apie tai konferencijoje dalysis šiuo metu Didžiojoje Britanijoje startuolius apie mokymosi programavimą konsultuojanti Eglė Vinauskaitė.

Antra problema – atskirtis, apie kurią daug kalbama įvairiose srityse. Technologinė atskirtis, pasak D. Stasiulio, Lietuvoje taip pat labai ryški. Esame šalis su gausybe „IT talentų“, tačiau šalies mastu tai saujelė, technologijas turėtų naudoti visų amžiaus grupių žmonės.
„Reikia išmokti mokytis. Tai – pats sunkiausias įgūdis. Bet kai jį turi, gali perkąsti bet kokias technologijas. Praėjo tie laikai, kai išmokęs vienos specialybės, galėsi visą gyvenimą tai dirbti. Taip daugiau niekada nebebus. Kadangi naujos technologijos reikalauja vis greičiau jas įsisavinti, šis įgūdis kuo toliau, tuo bus svarbesnis. Ir tai vienas iš pagrindinių tradicinio ir nuotolinio mokymosi skirtumų – mokantis nuotoliniu būdu turi ugdyti savo mokymosi įgūdžius ir savidiscipliną,“ – sakė D. Stasiulis.

Lašas: išdrįskime mokytis naujai, net jei tai neatitinka instrukcijų

D. Stasiuliui pritaria kitas EdTech entuziastas, verslininkas ir „Global Lithuanian Leaders“ valdybos narys Vladas Lašas.
„Mes daug kalbame apie neefektyvų švietimą – bet gal mums reikia mokymosi, o ne švietimo? – klausė jis. – Juk efektyviausias mokymasis nėra centralizuotas vienodas „švietimas iš viršaus“, o kiekvieno asmeninės, aktyvios pastangos išmokti. Tad kaip kiekvieno iš mūsų asmeninė inciatyva gali išjudinti, pagreitinti pokyčius, išbandyti ir įdiegti naujoves, kurių edukacinėms institucijoms labai reikia? Edukacinių technologijų ir inovacijų (EdTech) forumas veiks kaip katalizatorius, kuriant, atrandant, sujungiant ir skleidžiant geriausią švietimo patirtį. Juk Lietuvoje jau turime puikių privačių iniciatyvų ir startuolių,“ – sakė V. Lašas.

D. Stasiulis sako, kad pasitelkus technologijas galima nuimti darbo krūvį nuo mokytojų, sutaupyti dalį jų laiko ir jį skirti, pavyzdžiui, suteikiant daugiau individualaus dėmesio ir asmeninių patarimų mokiniams.

Trečias iniciatyvos „EdTech Lithuania“ tikslas yra garsinti Lietuvą kaip EdTech technologijų šalį.

„Jei Lietuva padarytų proveržį EdTech srityje, tai būtų labai geras atvejo pavyzdys. Siekiame, kad švietimo technologijos būtų dar viena Lietuvos eksporto sritis, žinoma ir kurtų ženklią BVP dalį šalies viduje,“ – kalbėjo D. Stasiulis.

„Tiesiog apdovanokime dėmesiu ir palaikymu tuos, kuriems dabar to labiausiai reikia – penkiolikmečius ir jų mokytojus – rezultatas nustebins mus pačius, – ragino ir V. Lašas. – Tiesiog išdrįskime leisti mokytis naujai, net jei tai mums neįprasta ir neatitinka instrukcijų. Nebijokime leisti važiuoti tuo „mokymosi dviračiu“ – juk šiandien technologijos prieinamos visiems. Reikia tik institucijų ir visų mūsų dėmesio ir susitelkimo, padrąsinimo kurti, išbandyti naujoves ir įvertinti kaip jos padeda pasiekti tikslą. Jau išbandyti ir efektyvūs sprendimai, sutelkus visų jėgas jų plėtrai, galėtų išspręsti daugybę mūsų švietimo problemų.“