Ketvirtadienį per vieną renginį Energetikos departamento (DOE) pareigūnei pristatė ataskaitą, kurioje išdėstyti planai sukurti nacionalinį kvantinio interneto tinklą, kuriuo informaciją būtų galima daug saugiau negu naudojant esamas technologijas.

Agentūra bendradarbiauja su universitetais ir šios srities tyrėjais, siekdama per dešimtmetį sukurti naujos sistemos prototipą.

Vasarį DOE Argono nacionalinės laboratorijos mokslininkai kartu su Čikagos universiteto tyrėjais sukūrė 83 km „kvantinę kilpą“ Čikagos priemiesčiuose. Šis projektas tapo viena ilgiausių kada nors šalyje sukurtų antžeminių kvantinio ryšio linijų.

Dabar siekiama sukurti lygiagretų, dar saugesnį tinklą, pagrįstą kvantinio susietumo principu, leidžiančiu perduoti informaciją stebint subatominių dalelių būsenas.

„Viena iš kvantinių transliacijų ypatybių – kad jas nepaprastai sunku perimti, informacijai keliaujant iš vienos vietos į kitą“, – sakoma Energetikos departamento pranešime.

„Mokslininkai planuoja pasinaudoti šia ypatybe, kad sukurtų įsilaužėliams praktiškai neįveikiamus tinklus“, – pabrėžė agentūra.

Departamentas pridūrė, kad vieni iš pirmųjų tokių sistemų vartotojų galėtų tapti bankų ir sveikatos apsaugos sektoriai. Be to, tokias technologijas būtų pravartu pritaikyti nacionalinio saugumo srityje ir ryšiui tarp orlaivių užtikrinti.

„Galiausiai kvantinių tinklų technologijų panaudojimas mobiliesiems telefonams galėtų padaryti platesnį poveikį žmonių gyvenimui visame pasaulyje“, – sakoma pranešime.

DOE pavaldžios 17 nacionalinių laboratorijų visoje šalyje taps būsimų kvantinio interneto tyrimų centrai. Šiam projektui jau skirtas pirminis vyriausybės finansavimas.

„Kvantinių tinklų įkūrimas priklausys nuo mūsų gebėjimo tiksliai sintetinti ir manipuliuoti medžiaga atominiu lygiu, įskaitant pavienių fotonų valdymą“, – sakė Čikagos universiteto profesorius Davidas Awschalomas (Davidas Avšalomas), Argono nacionalinės laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas.