,,Jausmomatis” – įrankis, skirtas matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus emocinę būseną ir sekti ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas. Žadama, kad ši technologinė sistema atpažins pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį bei taps nauja medicinine priemone psichologinių ligų prevencijai ir gydymui. Ar tai realu? Įvairių sričių specialistai neabejoja – taip, tačiau šio įrankio sukūrimui prireiks ne vieno eksperimento ir kantrybės. Ir vis dėlto, mokslininkų teigimu – visa tai verta galutinio rezultato.
Delfi primena, kad šių metų balandžio 2 d. Mokslo, inovacijos ir technologijų agentūra (MITA) informavo, kad Lietuvoje paskelbtas ikiprekybinis pirkimas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso kūrimui: laukiama norinčių prietaisą sukurti mokslininkų ir verslininkų. Projektui numatyta ir nemaža suma – 665 tūkstančius eurų, iš kurių didžioji dalis bus finansuojama iš Europos Sąjungos paramos. Šio projekto sumanytoja – Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba.
Jausmomačio idėja sulaukė daugybės psichinės sveikatos specialistų kritikos: vieni abejojo tokio įrenginio naujumu (yra ir kitų būdų, kaip identifikuoti emocijas), kiti pasibaisėjo, kad jausmomatis bandys identifikuoti žmonių emocijas analizuodamas jų biolaukus – šį būdą specialistai vadino pseudomokslu. Laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad jau paprašė atlikti papildomą jausmomačio įrangos ar produkto kūrimo vertinimą.
Daugiau apie tau galite perskaityti ČIA.
Tačiau, kaip toliau rašoma pranešime spaudai, tokį technologinį įrankį užsimojo sukurti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistai. Vienos iš konkurse dalyvaujančių komandų sąraše – tiek mūsų šalyje tiek Latvijoje puikiai žinomi vardai: VGTU elektroninių sistemų katedros prof. Dr. Dalius Navakauskas, Neurokomunikacijų ir psichoterapijos instituto vadovas Arsenij Tarabanov, Latvijos medicinos akupunktūros ir susijusių metodų asociacijos steigėjas, direktorius Nikolajs Nikolajevs ir psichoterapeutas Olegas Lapinas.
,,Užduotis nėra lengva, tačiau įgyvendinama. Kuriant naują technologiją svarbiausias yra tikslumas, būtent jis kurs didžiausią vertę, jei bus galimybė labai tiksliai pamatuoti žmogaus emocinę būseną. O kad būtų sukurtas toks tikslus prietaisas, jį kurti turi didelę patirtį turintys specialistai. Jei mums pavyks, ne tik teiksime naudą medicinos sistemai, bet ir parodysime, kad esame pažangi ir inovacijas diegianti valstybė”, – kalbėjo D. Navakauskas.
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, Lietuvos ir kitų šalių bendradarbiavimas bei praktika ir patirtis, gali būti itin naudinga siekiant sukurti naudingą ir efektyvų prietaisą. Tai būtų svarbi pagalba ir psichoterapeutams, kurie įprastai konsultacijų metu naudoja klausimynus ir testus. Pastarosios priemonės yra naudingos, tačiau nėra tikslios – remiamasi tuo, ką parašo pacientas. ,,Dalyvavimą šiame projekte priimu ir kaip iššūkį, ir kaip galimybę. Tikiu, kad ,,Jausmomatis“ galėtų būti naujas inovatyvus žingsnis, kuris padėtų progresuoti psichoterapijos srityje. Pateiksiu pavyzdį – vaikams ir paaugliams sudėtinga atpažinti, įvardinti ir suvaldyti emocijas. Jei žinotume, kokia emocija dominuoja, galėtume analizuoti jos priežastis ir kur kas greičiau rasti būdą padėti pozityviai bendrauti ir pažinti save”, – komentavo O. Lapinas.
Psichoterapeutas įsitikinęs, kad tokia priemonė būtų didelė pagalba siekiant padėti vaikams, turintiems kognityvinių procesų sutrikimų, pasireiškiančių kalbėjimo, skaitymo, rašymo, mąstymo ir matematinių įgūdžių formavimosi sunkumais, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos bei psichikos sutrikimų.
,,Esame tikri, kad tai būtų didelis progresas ir pergalė medicinos sistemoje. Džiaugiamės, kad Lietuvoje, naudojantis ES priemone ,,Ikiprekybiai pirkimai LT”, yra galimybė dalyvauti tokiame konkurse ir pateikti pasiūlymą kurti tokią inovaciją, kokios dar nėra Europoje. Kartu su kolegomis esame pasiruošę prisidėti prie inovatyvios priemonės atsiradimo Lietuvoje”, - komentavo N. Nikolajevs.
Arsenij Tarabanov įsitikinęs, kad ,,Jausmomatis” bus unikalus pagalbos įrankis psichoterapeutams, padėsiantis žmonėms įvertinti savo jausmus ir taip kurti geresnius santykius. ,,Vidaus ligų gydytojams šis įrankis padės nustatyti psichosomatinius susirgimus. Sujungus mokslines žinias ir inovacijas – galime turėti unikalų įrankį. Tai pokyčių, kurie jau seniai reikalingi Lietuvai ir visam pasauliui, o dabar yra ir galimybė juos įgyvendinti”, – sakė A. Tarabanov.
