Pasak „NanoAvionics“ marketingo vadovės Vaidos Karaliūnaitės, tai bus inžinerinė, mokslinių tyrimų NASA misija. Toks projektas, pagal kurį NASA tobulina saulės burių sistemą („Advanced Composite Solar Sail System – ACS3“), vykdomas jau ne pirmus metus, tačiau tik nesenai NASA pradėjo aktyviai ieškoti, kas galėtų pagaminti nanopalydovą tolimesnei misijai ir pasirinko mažųjų palydovų gamintoją „NanoAvionics“. Palydovas bus gaminamas šios bendrovės padalinyje Ilinojuje.

„Mažųjų palydovų rinka dar yra labai jauna, todėl tokios kosmoso milžinės kaip NASA atidžiai stebi mažųjų palydovų gamintojus ir jų sėkmingai įgyvendintų misijų istoriją. Aktyvūs kontaktai mezgami įvairiose pasaulinėse parodose, kongresuose, kontaktų mugėse“, – pasakojo „NanoAvionics“ marketingo vadovė Vaida Karaliūnaitė.

„Džiugu, kad kompanija „NanoAvionics“ pasirinkta kaip svarbi partnerė naujose NASA misijose. Pripažįstama kompanijos kompetencija, įdirbis ir žinios. Tokie darbai įrodo, kaip toli gali žengti lietuviškų šaknų turinti kompanija ir tapti pasaulinių inovacijų kūrėja“, – komentavo Eglė Elena Šataitė, Lietuvos kosmoso biuro, veikiančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, koordinatorė.

Šios misijos metu NASA testuos savo naująją saulės burių technologiją. Tokį palydovą tikimasi paleisti jau kitais metais. Iš viso planuojama, kad „NanoAvionics“ pagamins du palydovus – pirmasis bus skirtas mechaniniams burių išskleidimo testams NASA Ames centro laboratorijoje, o antrasis vykdys demonstracinę misiją žemutinėje Žemės orbitoje.

Palydovas bus apie 20x20x30 cm dydžio ir kosmose gabens 74 kv. m. saulės burę. Į palydovą bus integruota kamera, kuri leis stebėti ir filmuoti burės išsiskleidimą realiu laiku.

Šis palydovas bus 2 kartus didesnis ir tuo skirsis nuo paskutinio „NanoAvionics“ paleisto palydovų 2019 m. balandžio mėn. Dėl misijos specifikos turės būti perprojektuojama standartinė tokios palydovo platformos konfigūracija bei kai kurios mechaninės dalys siekiant įgyvendinti NASA sutarties sąlygas.

Tokie bandymai atvers galimybes ateityje kurti naujos kartos mažuosius palydovus su saulės burės varomąja sistema ir leis juos panaudoti mažiems tarpplanetiniams erdvėlaiviams. Ateityje dėl saulės burių eksperimentų bus galima kurti tokius palydovus, kurie nenaudos kuro.

Lietuvių kompanija „NanoAvionics“ iš viso jau turėjo 75 sėkmingas palydovų misijas, taip pat nemažai su palydovais susijusių komercinių projektų. Kompanija yra įsikūrusi Kolumbijoje (JAV), Midlande (JAV), Vilniuje (Lietuvoje) ir Oksfordšire (Jungtinėje Karalystėje).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)