Prietaisas, kuris neva išspręs aibę problemų

Balandžio 2 d. Mokslo, inovacijos ir technologijų agentūra (MITA) informavo, kad Lietuvoje paskelbtas ikiprekybinis pirkimas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso kūrimui: laukiama norinčių prietaisą sukurti mokslininkų ir verslininkų. Projektui numatyta ir nemaža suma – 665 tūkstančius eurų, iš kurių didžioji dalis bus finansuojama iš Europos Sąjungos paramos. Šio projekto sumanytoja – Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau – Trakų PPT). Prie projekto taip pat prisidėjo Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba ir MITA.

MITA išplatintame pranešime spaudai teigiama: „Vykstant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, neigiamas šios pandemijos poveikis turi didelę įtaką depresijos skaičiaus augimui, kuris plačiai aptariamas pasaulio žiniasklaidoje. Todėl tampa aktualu stebėti žmogaus emocinę būklę, laiku gebėti atpažinti patiriamas emocijas, sekti jų atsiradimo ir vystymosi raidą. Lietuvoje bus kuriamas inovatyvus, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis emocijas matuojantis prietaisas“.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Pranešime spaudai teigiama, kad toks sprendimas padės „užkirsti kelią sveikatos, socialinių problemų formavimuisi, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą. Taip pat socialinėje srityje prisidės prie tokių svarbių problemų kaip savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos bei darbo našumo, kūrybiškumo didinimo ir migracijos mažinimo“.

Matuos asmens biolaukų bangas

Nepraėjus net kelioms dienoms po tokios informacijos paskelbimo, sujudo psichologai ir psichiatrai ir išreiškė nepasitenkinimą. Kuo gi jiems nepatiko šis įrenginys?

Kaip skelbiama Trakų PPT „Technologinės sistemos (jausmomačio), skirtos matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, sukūrimo“ ikiprekybinio pirkimo sąlygų projekte, sukurtas įrenginys turi būti mažo dydžio (kaip laikrodis ar telefonas), tinkamas nešioti ant riešo ar bicepso.

Projekte teigiama, kad prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti bei atskirti ne mažiau kaip 6 pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį.

Šiam tikslui pasiekti, prietaisas emocijas matuos pagal: asmens skleidžiamus garsus (vibracijas), vizualines asmens išraiškas, asmens skleidžiamas biolaukų bangas ir biofiziologinius parametrus (neinvaziniu būdu).

Aparatas, skelbiama aprašyme, turėtų kainuoti nedaug: 200–300 eurų.

Būtent šios dalys ir papiktino psichikos sveikatos specialistus. Savo feisbuko paskyroje vienas iš pirmųjų šia tema nuomonę išreiškė psichologas Antanas Kairys. Jis pastebėjo, kad kokiu būdu prietaisas ant riešo ar ant bicepso gali fiksuoti žmogaus vizualines išraiškas ir piktinosi pseudomoklso – biolaukų – naudojimu. Šį įrenginį pseudomokslišku išvadino ne jis vienas.

Štai trečiadienį „LNK žinioms“ laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad jau paprašė atlikti papildomą jausmomačio įrangos ar produkto kūrimo vertinimą.

Žygimantas Vaičiūnas

Į nepatogius klausimus – atsakymų nepateikė

Kaip Delfi teigia Trakų PPT l. e. p. direktorė I. Jakonienė, jausmomačio idėja pradėta vystyti dar 2017–2018 m., reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Ji pakartoja teiginį, kad sukurta technologinė sistema taps prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams. Tačiau į klausimą, kuriame prašoma nurodyti, kuo remiasi, kad vos kelių emocijų identifikavimas padės kovoti su jos įvardytomis problemos – neatsakė.

Ji taip pat neatsakė ir jį klausimą apie biolaukus. Delfi jos prašė paaiškinti, kas tai yra ir pateikti mokslinius šaltinius, kuriais remiantis biolaukų bangos buvo įtrauktos į projektą.

I. Jakonienė teigia, kad kuriama technologinė sistema yra skirta matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus emocinę būseną, sekti ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas.

„Tai leis laiku pastebėti vykstančius pokyčius, taip užkertant kelią žmogaus sveikatos ir socialinių problemų vystymuisi. Nuo 2017 m. prie jo įgyvendinimo dirbopsichologai, psichiatrai, kiti mokslininkai ir specialistai. Šis projektas vykdomas pagal visas valstybės nustatytas procedūras, informacija apie jį skelbiama viešai“, – atsakyme rašo I. Jakonienė.

Ji primena, kad technologinė sistema dar nėra sukurta.

Foto: Shutterstock

„Šiuo metu yra paskelbtas ikiprekybinis pirkimas jos kūrimui. Kokiais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais remsis pasiūlymus pateikiantys dalyviai, sužinosime tolimesnių etapų metu. Taip pat esame atviri pasiūlymas – šiame etape kviečiame specialistus bendradarbiauti, siūlyti savo sprendimus ir techninį idėjos įgyvendinimą“, – teigia I. Jakonienė.

Trakų PPT l.e.p. direktorė priduria, kad siekdami išvengti visuomenės klaidinimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių nepagrįstų kaltinimų, dar kartą pristatys įgyvendinamo projekto tikslus, sprendimus ir siekiamą naudą visuomenei.

„Atkreipiame dėmesį, kad nemažai psichologų ekspertų emocinę pagalbą teikiančias programėles laiko pagalbine priemone identifikuoti paciento būseną, tačiau tai nėra moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai ir jos nėra naudojamos teikiant medicinines paslaugas. Visgi faktas, kad jos yra kuriamos, tik parodo ir dar kartą patvirtina emocijas stebinčių, analizuojančių įrankių poreikį ir svarbą“, – teigia direktorė.

Delfi dar kartą kreipėsi į Trakų PPT su prašymų atsakyti į jų atsiųstame atsakyme neatsakytus klausimus. Gavus jų atsakymus – tekstas bus papildytas.

MITA atstovė Jurga Trotienė tikina, MITA tik prižiūri pirkimą ir apie įrenginio veikimo principus pakomentuoti negali.

„Projektas buvo vertintas ekspertų. O tie ekspertai buvo iš mokslo ir studijų institucijų. Mes prižiūrime procesą, procedūras. Pagal tai viskas buvo padaryta tinkamai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra įtraukusi šį projektą į valstybinių projektų sąrašą ir jis finansuojamas Lietuvos verslo agentūros“, – teigia ji.

Anot J. Trotienės, situacija dėl jausmomačio MITAI yra žinoma. „Tai pradinis projekto etapas. Manau, kad viską galime koreguoti. Jei matysime, kad tas projektas nepasiseks, nebus dalyvių pasiūlymų ar matome visuomenės reakciją, tai projektą galima sustabdyti. Galimas ir pervertinimas. Tai pradinis procesas, mes viešai paskelbėme sąlygas, kurias gavome iš Trakų PPT. MITA jokių pseudomoklsų tikrai nefinansuoja“, – teigia J. Trotienė.

Įžvelgia pseudomokslą

ŽTSI direktorius ir Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichinę sveikatą prof. Dainius Pūras dėl šio įrenginio kelia klausimą apie jo vertintojų kompetenciją.

Dainius Pūras

„Turiu patirtį – kartais mane vertinimams pasikviesdavo Lietuvos verslo paramos agentūra. Ten būdavo sukurta tokių dalykų, kur aš sėdėdavau, rymodavau, nes taip sunku nuspręsti ar čia mokslas, ar afera. Ir čia panašus dalykas. Man čia kvepia pseudomokslu“, – teigia psichiatras.

D. Pūras pastebi, kad nėra jokio magiško vieno būdo, kaip išspręsti jausmomačio užsibrėžtas problemas. Anot jo, nėra jokio „magic bullet“ (stebuklingos kulkos – Delfi).

„Čia ne kaip vakciną: sukuria arba nesukuria. Tai tinka infekcinėms ligoms ir visiškai netinka psichinės sveikatos ligoms. Jei kas nors sako, kad mes žinome vieną būdą problemoms išspręsti, tai čia ir yra pseudomokslas. Nėra tokio dalyko.

Taip, psichiatrijos istorijoje 200 metų buvo bandoma surasti sutrikimo priežastį ir ją remontuoti. Visada būdavo nesekė, nes tai nėra infekcinė liga. Čia persipina daugybė psichologinių, biologinių, socialinių, kultūrinių veiksnių“, – sako D. Pūras.

Jis pastebi, kad projekto aprašyme parašyta, jog įrenginio pridėtinė vertė yra sietina su sveikatos, socialinių, ekonominių problemų išsprendimu ir prevencija.

„Atsiprašau, jeigu taip būtų paprasta, tai jau seniai psichikos sveikatos problemos būtų išspręstos. Jų tokiu būdu niekaip neįmanoma išspręsti taip, kaip čia siūlo.

Dainius Pūras

Ar šitas prietaisas turi kokią nors pridėtinę vertę? Nežinau, kol kas nematau. Gal ir turi, aš nesu aiškiaregis. Diagnozuoti emocines problemas yra daugybė ir taip žinomų būdų, čia yra mažiausia problema. Kaip padėti žmonėms, štai čia yra problema“, – sako specialistas.

Jis tikina, kad autorių teiginys, jog su jausmomačiu pavyks išspręsti aibę problemų yra nusišnekėjimas. „Yra visiškai pagrįstas įtarimas: jeigu žmonės taip rašo, tai man kyla klausimas apie jų komptenciją ir vertintojų kompetenciją. Jeigu aš vertinčiau, tai vien tik tokį sakinį perskaitęs sakyčiau – gal bent čia pataisykite. Jie identifikuos ir tai, kas ir taip yra lengvai identifikuojama. O kas iš to? Nežinau“, – sako D. Pūras.

Jis teigia, kad už prietaisui skirtus pinigus būtų įmanoma apmokėti keliasdešimt tūkstančių psichoterapijos konsultacijų.

Panašiai teigia ir nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė, psichologė Karilė Levickaitė. Ji teigia nežinanti, kiek realiai veiktų šis aparatas, nes jausmai ir emocijos reikalauja įsisąmoninimo. „Bet tebūnie, tarkime veiktų. Mano klausimas, kur yra valstybės prioritetai psichosocialiniams veiksmams.

Karilė Levickaitė

Ne pirmą kartą matau, kai finansavimas skiriamas abejotiniems prioritetams. Mano ekspertine nuomone, reikėtų daugiau paslaugų sukurti, didinti jų prieinamumą žmonėms, didinti žmonių psichikos sveikatos ir emocinį raštingumą, kad jie galėtų labiau sąmoningai ir konstruktyviai įveikti savo sunkumus ir kad gautų realią pagalbą. To labai trūksta“, – sako K. Levickaitė.