Du pirmieji teiginiai yra ne kartą paneigti, o štai trečiasis teiginys rečiau susilaukia mokslininkų dėmesio. Tačiau ir jis yra neteisus.

Dėl 5G ryšio yra kertami medžiai
„Facebook,“ vigiliae.org

Kilmė


Ši teorija, kad teks kirsti visus medžius, kurie yra 5G ryšio lauke, nėra naujas, tačiau gana populiarus tarp sąmokslo teorijų skleidėjų. Štai visai neseniai lietuviai feisbuke ėmė dalintis tokia anglų kalba parašyta naujiena: „Dar daugiau įrodymų, kad medžiai yra kertami dėl 5G ryšio“.

Nuorodos nuotrauka, kuri matoma feisbuke, leidžia manyti, kad tai „The Guardian“ straipsnis. Tačiau tai visai nėra tiesa. Paspaudę šio įrašo nuorodą nukeliautumėte į prieš 5G ryšį nusistačiusios aktyvistės puslapį.

Melaginga informacija
Foto: Facebook

Pirmas kylantis logiškas klausimas: jei internetiniame puslapyje yra pateikiama faktais ir mokslu grįsta informacija, kam šiai informacijai bandyti pridėti papildomo patikimumo, apsimetant, kad tai – „The Guardian“ straipsnis? Toks sprendimas iškart kelia nepasitikėjimą pateikiama informacija.

Melas

Pereikime prie tekste minimų kelių „įrodymų“, kodėl dėl 5G bus kertami medžiai. Pirmasis argumentas remiasi Surrey universiteto mokslininkų raportu.

Teksto autorius iš raporto išskiria citatą, kuri teigia, jog medžiai ar pastatai gali sumažinti ryšio kokybę iki 70 proc. Remiantis šia logika, tada 5G ryšiui trukdo ne tik medžiai, kuriuos neva reikia kirsti, bet ir pastatai. Tik kažkodėl 5G bijantys žmonės nesiūlo griauti pastatų.

Aišku, 5G bangos yra trumpesnės, tad jas labiau blokuoja medžių lapai ir žmonių kūnai nei pastatai. Net ir oras šias bangas greitai sugeria. Būtent todėl 5G antenos turi būti statomos arčiau viena kitos, nei 4G ar 3G. Tokiu būtų sumažinami trukdžiai.

Raporte pabrėžiama, kad jau dabar kaimų vietose gyvenantys žmonės susiduria su ryšio kokybės problema. Kitaip pasakius – jau dabar kaimuose žmonės turi 4G ryšį, bet jis nėra tokios geros kokybės, kaip mieste. Tad vadovaujantis ta pačia logika, kaimų vietovėse žmonės galės turėti ir 5G.

Svarbiausia, raporte nė karto nėra užsimenama apie medžių kirtimus. Raportas bando parodyti, kad būtent rajonuose, kaimo vietovėse, kuriuose ir taip yra prastesnis ryšys, laukia didelis iššūkis, jei norima, kad visi vartotojai gautų vienodą ryšio kokybę.

Raporte autoriai teigia, kad jei norima išspręsti ryšio problemas, stiebai, ant kurių bus antenos, turi būti tris kartus aukščiau nei siekia medžiai. Tačiau jie užsimena, kad gyventojai gali prieštarauti tokiems statiniams.

Bet raporte net siūloma, kad jau egzistuojantys stiebai galėtų būti paaukštinti iki 25 metrų aukščio (darbar jie siekia 15 metrų). Tad autoriai pasiūlo ryšio problemos sprendimą, kuris net nėra susijęs su medžių kirtimu.

Kitaip pasakius, visas mokslinis raportas, kuriuo remiasi teigiantys, kad dėl 5G yra kertami medžiai, nemini medžių kirtimo ir siūlo išeitį, kuri nepaliestų jokių medžių.

Dar vienas teiginys, neva dėl 5G yra kertami medžiai, remiasi „Sunday Times“ informacija, kad daugiau nei 110 tūkstančių medžių buvo nukirsti Jungtinėje Karalystėje 2015–2018 metais. Straipsnyje teigiama, kad medžiai buvo kirsti dėl geresnio pravažiavo asmenims, kurie yra neįgaliojo vežimėlyje, dėl naujų autobuso juostų įrengimo ir t.t.

Tačiau teksto autoriai netiki, kad tai tikrosios priežastys. Anot jų – tai viskas dėl 5G ryšio bandymų.

Šaltiniai:


Surrey universiteto mokslininkų raportas (ČIA);

The Times „Sunday Times investigation: 110,000 trees lost to council axemen“ 2018 05 03 (ČIA);

Forbes „Could 5G Have Trouble Penetrating Buildings?“ 2018 05 25 (ČIA).