Šį mėnesį pradėjo veikti S. Lazdauskaitės ir jos komandos sukurta internetinė reflektavimo sistema, sudaryta iš dviejų dalių: internetinės platformos mokytojams ir mobiliosios programėlės vaikams, rašoma pranešime spaudai. Skaistė dalyvauja moterų integraciją technologijų srityje skatinančioje programoje „Women Go Tech“, kurios metu ir vystė šį projektą. Dienos šviesą „Reflectus“ turėjo išvysti rugsėjį, tačiau susiklosčiusi situacija privertė skubėti.

„Kai tik supratome, kad mokymosi procesas vyks nuotoliniu būdu, nusprendėme pasidalyti bandomąja sistemos versija su visais Lietuvos mokytojais ir vaikais. Todėl visiems norintiems mokytojams sistema iki liepos 1 d. pasiekiama nemokamai“, – teigia S. Lazdauskaitė.

Skaistė Lazdauskaitėn su mentore Reda Štare

Aistrą švietimui ir technologijoms Skaistė pajuto dar paauglystėje, todėl nenuostabu, kad jos gyvenimo kelias galiausiai pasuko šia linkme, o moters tikslu tapo noras prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo.

Žaidė pas tą, kuri turėjo kompiuterį

S. Lazdauskaitė gimė ir užaugo Kaune, nuo vaikystės buvo labai aktyvi ir smalsi, todėl lankė daugybę būrelių. Ji – tos kartos vaikas, kurie su technologijomis susipažino paauglystėje. Tiesa, pastarosios mokykloje tuo metu buvo menkai įtraukiamos į ugdymo procesą, trūko ir mokytojų motyvacijos šiuo klausimu. Moters manymu, mokytojai turėjo suprasti, kad technologijos neišvengiamai keis mokymą(si) ateityje, tačiau jie turbūt nesitikėjo vis dar patys darbuotis mokykloje, kai tai įvyks.

Skaistė Lazdauskaitė

„Man visada labai patiko ir sekėsi tikslieji mokslai, tačiau mokiausi tokioje aplinkoje, kai dažnai mergaitėms buvo sakoma, kad matematika yra berniukų reikalai. Mokykloje tuo metu buvo kompiuterių klasė, bet mes mažai ką su jais veikėme. Tik kelis rašto darbus esu pristačiusi vadinamajame „flopike“, tad iš mokyklos laikų nedaug gerų prisiminimų, kaip galima išnaudoti technologijas mokymo procese. Labai gaila, kad dar ir dabar kai kurios mokyklos nėra pakankamai aprūpintos įranga“, – sako moteris.

Skaistė prisimena, kad atsiradę kompiuteriai bei mobilieji telefonai iškart labai įtraukė, taip gimė jos aistra technologijoms: „Mums viskas buvo labai įdomu! Savaitgaliais susirinkdavom pas tą vieną bendraklasę, kurios šeima pirmoji įsigijo kompiuterį, ir paeiliui žaisdavome visą dieną. Mūsų šeimoje kompiuteris atsirado gana vėlai, bet dėl to nesijaučiau blogai. Kai reikėdavo pasinaudoti, rasdavau kur. Labai patiko įvairius rašto darbus rašyti kompiuteriu. Tuo metu čia ir mačiau didžiausią prasmę – kad viskas, kas buvo rašoma ranka, bus perkelta į kompiuterius.“

Karjeros kelias driekėsi per užsienį

Skaistė netruko pajusti susidomėjimą ne tik technologijomis, bet ir švietimu. Dar būdama studente savo hobį pavertė darbu – dirbo jaunimo šokių mokytoja, organizavo stovyklas ir renginius vaikams. „Manau, kad nuo tų laikų ir liko tas neapsakomas noras dirbti švietimo procese – supratau, kaip tai yra smagu ir prasminga“, – paaiškina Skaistė.

Tiesa, paskatinta artimųjų ji pasirinko, kaip pati sako, „rimtesnes“ studijas. Baigusi viešąjį administravimą Kaune ir metus padirbusi mokytoja Kauno dailės gimnazijoje, ji išvyko studijuoti politikos ir tarptautinių santykių į Upsalos universitetą Švedijoje. Iškart po studijų persikėlė gyventi į Londoną, kur praleido ketverius metus. „Po kelių savanorystės patirčių tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose jaučiau, kad esu teisingoje vietoje, ir labai apsidžiaugiau gavusi darbą Jungtinių pasaulio koledžų tarptautiniame biure, – apie karjeros vingius pasakoja moteris. – Ten dirbdama susipažinau ir su „Renkuosi mokyti!“ programa. Sužinojusi, kad ji veikia ir Lietuvoje, aplikavau į vadovės poziciją ir jau po mėnesio apsigyvenau Vilniuje, kur prisijungiau prie šios programos komandos.“

Perprasti tai, apie ką rašo knygose

Konkretaus momento, kuris priverstų per naktį pergalvoti karjerą ir pasirinkti technologijų sritį, moters gyvenime nebuvo. Jos teigimu, viskas dėliojosi kaip dėlionė, kol galiausiai suprato, kad žengiant technologijų keliu galima pasiekti labai daug mokinių.

Praėjusį rudenį moteris prisijungė prie programos „Women Go Tech“. S. Lazdauskaitė tuo metu su bendraminčiais jau kūrė startuolį ir jautė, kad trūksta praktinių žinių: „IT projekto valdymas ir startuolio kūrimas man buvo nauja patirtis. Daug mokiausi savarankiškai, tačiau reikėjo, kad kas padėtų viską sudėlioti į tinkamus „stalčiukus“, ir būtų, su kuo pasitarti, kaip praktiškai daryti tai, apie ką rašo knygose. Mano manymu, būtent mentorius tokiais atvejais ypač reikalingas, su kuriuo nebijotum pasitarti bei pasidalyti iššūkiais. Be to, „Women Go Tech“ dalyvės tiesiogiai prisideda testuojant mano kuriamą produktą, už ką esu nepaprastai dėkinga.“

Tikėjimas produktu paskatino rizikuoti

Susiklosčiusi neeilinė situacija, kuomet kone visame pasaulyje įvestas karantinas, uždaromos mokyklos ir bandoma pereiti prie nuotolinio mokymo, paskatino Skaistę ir jos komandą greičiau veikti. Žinoma, rinkoje jau egzistuoja įvairių mokymui skirtų platformų, tačiau tikėjimas savo produktu paskatino moterį surizikuoti ir paleisti sistemą jau dabar. „Suprantama, jaučiu šiokį tokį nerimą, kad viskas įvyko itin greitai, bet labai tikiuosi, kad mokytojai, susidūrę su nedideliais sistemos trikdžiais, bus kantrūs ir atlaidūs. Mano tikslas – prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo, kuri būtų sąmoninga, kritiškai mąstanti, emociškai intelektuali ir kūrybinga“, – paaiškina moteris.

Skaistė Lazdauskaitė

Šio produkto poreikis ir idėja atėjo natūraliai. Skaistės kolegė, mokytoja ir „Reflectus“ bendrakūrėja, Julija Ladygienė jau seniai svajojo apie tokį įrankį, o, pasikalbėjus su daugiau mokytojų, paaiškėjo, kad ir kiti ieško kažko panašaus. Skaistės teigimu, moksleivių refleksijos po kiekvieno užsiėmimo yra pagrindinis informacijos šaltinis mokytojui, kuris padeda suprasti, ar mokymas(is) iš tikrųjų vyksta kiekvienam vaikui individualiai. Refleksijos metu yra įsivardijama: ką man pavyko pasiekti, o ko ne, kaip aš jaučiausi, kas man padėjo, o kas trukdė.„Sistemingas reflektavimas yra svarbu normaliomis ugdymo sąlygomis klasėje, tačiau tampa kritiškai svarbiu nuotolinio ugdymo metu, kuomet mokytojai negali vadovautis savo nuojauta ir patirtimi skaitant vaikų kūno kalbą, nes jų tiesiog nemato. Įrankį sukūrėme tam, kad mokytojai turėtų lengvai prieinamus duomenis, jog kiekvienas vaikas tikrai mokosi“, – paaiškina startuolio kūrėja.

Pakels mokytojų kompiuterinį raštingumą

S. Lazdauskaitės manymu, šis koronaviruso periodas neišvengiamai turės įtakos visam švietimui globaliai: daug mokytojų mažiau bijos naudotis technologijomis, nes bus tiesiog priversti tai daryti. „Tai ekstremalu, nes šis pokytis įvyko žaibišku greičiu, bet ir efektyvu. Iš kitos pusės, mes visi įpratę mokytis nuotoliniu būdu – pavyzdžiui, pažiūrėjus „YouTube“ nusimegzti kojines. O štai būti tuo, kuris organizuos mokymo procesą internetu, daugumai bus nauja patirtis. Pokyčių ar nežinomybės baimė yra žmogiška būsena ir su tuo, esu tikra, visi susidoros. Manau, ši ekstremali situacija pakels mokytojų kompiuterinį raštingumą visame pasaulyje į naują lygmenį“, – mintimis dalijasi Skaistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)