Šiandien su finansiniu raštingumu, savo biudžeto formavimu ir tvarkymu vaikams tenka susidurti gerokai anksčiau, nei palikus tėvų namus. Vaikų psichologai ir finansų specialistai sutaria, kad efektyviausia priemonė patiems tėvams domėtis naujovėmis, planuoti savo finansus ir būtinai apie tai kalbėtis su vaikais. Turėdamas pagrindus, jaunuolis juos sustiprins mokykloje, tačiau pradžia visgi yra ankstyvoje vaikystėje, kuomet tėvų įtaka didžiausia.

Tėvams nėra ko gėdytis taupymo

„Neretai ir nepasiturinčių šeimų vaikai pinigų buvimą supranta kaip savaime suprantamą dalyką arba tiesiog išsako nuoskaudą, kad tėvai neturi pinigų. Retas atvejis, kad būtų išsakomi skundai dėl ko nors pirkimo ar nepirkimo. Yra pavieniai atvejai, kai paaugliai ateina su aiškiais skundais dėl kokių nors netinkamų batų, kelnių ar kitos aprangos dalies. Nors yra tekę klausyti, kokie yra tėvai netikę, nes neperka to, ko nori“, - sako vaikų psichologas, psichiatras Linas Slušnys, pabrėždamas, kad vaikams turime pasakyti, kaip pinigai atsiranda ir kokiu būdu jie „dauginasi“.

„Namuose tėvai turėtų taupymo ne gėdytis, o aiškinti, kaip jie stengiasi tuos pinigus paskirstyti. Kuo daugiau tėvai apie tai kalbasi, tuo vaikai ramiau priima faktą, kad ne visuomet gali turėti tai, ką jie nori. Aišku, norai visuomet egzistuoja, bet kalbantis galima juos suvaldyti. Žinau atvejį, kai šeima metus taupydavo vasaros kelionei. Kilus norams metų eigoje, mama visuomet užduodavo klausimą vaikams, ar tai jau tas atvejis, kaip reikia paimti pinigų iš kelionės sąskaitos? Ko jie ketina atsisakyti kelionėje, kiek dienų turėtų sutrumpėti kelionė. Paprastai vaikai niekuomet nejudindavo kelionės pinigų. Vaikščiojo su „paprastais“ telefonais, naudojosi internetu, ten kur jis nemokamas ir dar kartais bandydavo užsidirbti. Tiesą sakant, jiems šiandien gerai sekasi gyvenime, nes moka kontroliuoti savo finansus“, - pasakoja psichiatras.

Linas Slušnys

Tėvų finansinis sąmoningumas tiesiogiai atsiliepia vaikų ateičiai

Pasak verslo psichologės Lauros Rimkutės, vaikai nuo pat mažumės, kuomet tik pradeda skaičiuoti, turėtų būti mokomi atsakingai elgtis su pinigais. Geriausia finansinė edukacija ir praktika – įtraukti vaikus į įvairias su atlygiu susijusias veiklas. Vaikai, nuo vaikystės išmokę elgtis su pinigais, suaugę geba realiai vertinti savo finansinę pusę, atsakingai priimti sprendimus.

Vaikų pažintis su pinigais dažniausiai prasideda nuo tėvų duodamų kišenpinigių. Neretai vaikai, gavę pirmuosius arbatpinigius, nori visko ir pajutę šiokią tokią laisvę išleidžia visą duotą sumą per vieną kartą. L. Rimkutė sako, kad tėvams nereiktų dėl to pykti, tačiau vaikui užsinorėjus kokio nors daikto, reiktų pasiūlyti jam susitaupyti. Taip vaikas atsakingiau žiūrės į pinigų vertę. Taip pat nuoseklus mokymas ir išaiškinimas visada yra geriau, nei, pavyzdžiui, kategoriškas arbatpinigių davimo nutraukimas kaip bausmės pakaitalas. „Vaikai neišmoks, jei jų nemokysite ar pirksite viską, ko jie tik užsigeidžia. Prieš eidami į parduotuvę iškart susitarkite, kiek daiktų ir už kokią sumą vaikui bus galima išsirinkti. Taip ne tik mokysite vaiką planavimo, mokėjimo atsirinkti, bet ir išvengsite scenų prie kasos“, - pataria psichologė.

Laura Rimkutė

Kartais tėvai daro klaidą ir duoda pinigų už kasdienius buities darbus, kuriuos vaikai ir taip turi atlikti – susitvarkyti kambarį, išsiplauti indus ar paruošti pamokas. L. Rimkutė siūlo geriau pasiūlyti atlygį už konkrečius darbus - tai galėtų būti nuėjimas iki parduotuvės, automobilio nuplovimas, pagalba skinant braškes ar tvarkant garažą ir panašiai.

„Vaikų supratimas apie pinigus priklauso ne tik nuo tėvų finansinio sąmoningumo ir gebėjimo išmokyti, bet ir įstaigos, kurioje mokosi, draugų, kurie juos supa. Geriausias rezultatas būtų, jei atsakomybės už finansinio raštingumo ugdymą imtųsi tiek tėvai, tiek mokykla, tiek įvairios organizacijos. Kuo kompleksiškesnis priėjimas ir daugiau pastangų, tuo geresni rezultatai“, - įsitikinusi verslo psichologė.

Mokymo įstaigose finansinė edukacija ne privalumas, o būtinybė

„Viena vertus ne visiems tie pinigai rūpės vienodai, iš kitos pusės visi moka mokesčius ir ateityje tų mokesčių bus tik daugiau, jeigu norime kurti saugią valstybę. Reiktų vaikams išaiškinti pinigų prasmę ir kam jie naudojami. Mokyklose neretai kalbame apie tai kas yra finansinis raštingumas, bet baigęs mokyklą jaunuolis sunkiai gali susigaudyti, kaip tuos pinigus galima uždirbti. Kai daug ko nežinai, tuomet labai visko bijai“, - teigia L. Slušnys.

Pasak psichiatro, išprusęs ir išsilavinęs žmogus, baigęs mokyklą, turėtų žinoti ne tik kaip veikia ekonomika, bet ir susigaudyti, kas yra mokesčiai, kaip jie mokami ir kam panaudojami: „Mokykla, kurioje mokosi, tai yra irgi mokesčių mokėtojų pasekmė. Jiems reiktų suteikti žinių, kad dirbti tai nereiškia, kad būtinai privalai būti samdinys. Kad verslas, individuali ir kitos veiklos taip pat yra ekonomika. Paaiškinus skirtumus, privalumus ir trūkumus jie drąsiau priimtų sprendimus dėl savarankiško verslo“.

Vaikas ir pinigai

Nors tokių mokyklų, kuriose nuo pirmųjų klasių vaikai būtų ruošiami ir pažindinami su finansais, savo biudžeto formavimu, jo valdymu, nėra tiek, kiek norėtųsi, tačiau visgi yra. Vienos iš tokių mokyklų vadovas įsitikinęs, kad mokykloje skiriamas dėmesys vaikų finansinio raštingumo ir verslumo ugdymui yra ne privalumas, o būtinybė.

„Jau nuo pirmos klasės integruojame patirtines veiklas, kurių metu mokiniai planuoja savo biudžetus kelionei ar apsipirkimui, keliauja su mokytojais į parduotuvę ar kavinę ir praktiškai tose situacijose dalyvauja“, - sako doc. dr. Nerijus Pačėsa, Erudito Licėjaus steigėjas ir direktorius. Šios mokyklos pradinių klasių mokiniai turi savaitės trukmės projektus, kurių dalis būna susijusi su finansų planavimu arba verslo idėjos kūrimu. Nuo penktos klasės mokiniai komandose turi jau 6 savaičių trukmės projektus, susijusius su finansinio raštingumo ir verslumo gebėjimu ugdymu. Taip pat mokiniai dalyvauja verslo idėjų kūrimo ir planavimo renginiuose - hakatonuose, kuriuose kuria mokinių bendroves su realiais produktais. Dalyvaudamas įvairiuose projektuose, kuriuose vaikai pristato savo veiklas bei samprotauja, vadovas pastebi, kaip į gerąją pusę kinta vaikų gebėjimas valdyti savo finansus, atsakingai juos paskirstyti.

Nerijus Pačėsa

Indėlis į vaikus - „Finansų laboratorija“

Remiantis OECD PISA testais, vertinančiais jaunuolių finansinį raštingumą, Suomija ir Olandija yra vaikų finansinio raštingumo lyderės. „Atsakymai gana paprasti - ankstyva šio dalyko integracija į ugdymo procesą, įtraukiantys mokymo metodai, medžiaga. Bet užvis svarbiausias yra visuomenės suvokimas, kad tai yra labai svarbi gyvenimo sfera ir bendras sutarimas investuoti į šias vaikų žinias. Ne mažiau svarbios ir tėvų, mokytojų nuostatos. Pavyzdžiui, jei vaikai girdi, kad verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius ir padeda valstybei augti, o verslininkas yra atsakomybę prisiimantis drąsus žmogus, jie noriai gilinsis į verslumo niuansus ir patys aktyviai imsis jį kurti. Ir atvirkščiai, jei artimiausioje aplinkoje į verslumą žiūrima neigiamai, šios nuostatos persiduoda ir vaikams“, - įsitikinusi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, mes vis dar nesuprantame, kad vaikų finansinis raštingumas yra toks pat svarbus, kaip istorija ar užsienio kalba. „Norint sėkmingai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje reikės išmokti išmaniai ir tvariai valdyti savo asmeninius finansus bei integruoti sparčiai besikeičiančias technologijas, kuriant verslus. Antra problema yra ir tai, kad ekonomikos pradžiamokslio mokyti pradedame labai vėlai – 9 klasėje. Šio amžiaus jaunuoliai jau beveik susiformavę ir išsiugdę įpročius. Tačiau net ir pradėję mokyti, šiai temai skiriama labai mažai laiko, ji nedaug integruota į bendrą mokymosi procesą.

Nemažiau skaudi tema yra mokytojai. Neretai už finansinio raštingumo, verslumo ugdymą atsakingi mokytojai, kuriems trūksta „valandų“ iki pilno etato. Finansų, verslo, ekonomikos sritys yra vienos sparčiausiai besivystančių pasaulyje, tad norint sudominti vaikus, pamokose aptarti šiuo metu pasaulyje vykstančius dalykus reikėtų turėti laiko ir žinių. Ne paskutinėje vietoje mokymosi medžiaga. Finansinio raštingumo, verslumo, ekonomikos vadovėlių labai trūksta. Nenoriu visko piešti tamsiomis spalvomis, turime tikrai išskirtinių ekonomikos mokytojų ir vieną kitą parengtą vadovėlį, bet to yra per mažai“, - teigia „Swedbank“ atstovė, kurios vadovaujamas Finansų institutas kiekvienais metais rengia ekonomikos konferencijas mokytojams ir mokiniams iš visos Lietuvos.

Jūratė Cvilikienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Matydami situaciją iš arti, prieš dvejus metus Vilniuje atidarėme pirmą išmanią finansinio raštingumo erdvę, o prieš kelis mėnesius ir Klaipėdoje, kuriose nemokamai per savaitę apsilanko iki 400 mokinių. Mokytojams leidžiame žurnalą „Ekonomikos klasė“, kuriame aptariame aktualias naujienas bei dalijamės patirtimi. Nuo šių metų turime ir atskirą finansinio raštingumo ugdymo programą pradinukams. Tai apskritai alternatyvų Lietuvoje neturinti edukacija“, - pasakoja J. Cvilikienė, pabrėždama, kad visgi didžiausia sėkmė lanko įkurtą „Finansų laboratoriją“ - erdvę 10 -18 metų jaunuoliams, kuriems visos žinios perduodamos išmaniuose žmogaus ūgio ekranuose, žaidimo forma.

„Tokios vietos nebuvo ir nėra Lietuvoje. Jos sėkmę suvokėme iškart, nes vos atvėrusi duris „Finansų laboratorija“ apsilankymams jau buvo rezervuota 3 mėnesiams į priekį. Šiandien mes jau pažįstame mokytojus, kurie atveda savo mokinius pakartotinai ar perduoda žinutę kolegoms ir be jokios išorinės reklamos norinčių yra daugiau, nei galime priimti. 2019 metais Finansų laboratorijoje apsilankė per 5000 moksleivių ir tai yra tūkstančiu daugiau, nei priėmėme 2018 m. Turime planų ir šiems metams, kuomet erdvę papildys naujos temos. Tačiau, be jokios abejonės, pagrindinis tikslas yra gilesnės vaikų žinios, o jų greitai nepamatuosime. Tai tikrai ilgalaikė investicija į mūsų visuomenės ateitį“, - neabejoja J. Cvilikienė.

6 finansinio raštingumo išmaniosios programėlės vaikams

Nors daugeliui vaikų pinigai vis dar yra abstrakti tema, ypač, kai jie nekontroliuoja savo pačių finansų, padėti gilintis žinias, kaip valdyti pinigus, galima ir išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių programėlių pagalba. Štai keletas jų:

„Savings Spree“ programėlė orientuota į vaikus nuo 7 metų, kad padėtų jiems išmokti pinigų taupymo įgūdžių. Šešių lygių žaidimai patikrina finansines žinias ir padeda įgyti įgūdžių, kaip per metus gali susiformuoti dienos išlaidų įpročiai bei kaip gali atsirasti neplanuotų išlaidų.

„Celebrity Calamity“ nuo 7 metų vaikams skirtas žaidimas leidžia pasirinkti garsenybę ir valdyti jos gyvenimą. Žaidėjas, būdamas finansų patarėju, parenka darbus, tvarko biudžetą, tuo pačiu išlaikydamas garsenybę laimingą. Žaidimas moko vaikus išlaidų planavimo, biudžeto perviršimo pasekmių.

„Renegade Buggies“ dinamiškas ir greitas žaidimas, skirtas vaikams nuo 6 metų, moko finansinio raštingumo, daugiausia dėmesio skiriant pinigų taupymui, perkant maisto produktus.

„PiggyBot“ programėlė skirta nuo 6 metų vaikams, duoda menamus kišenpinigius, kuriuos vaikas pats skirsto bei leidžia. Žaidimas taip pat motyvuoja vaikus pasirinkti taupymo tikslus ir suteikia jiems naudingos informacijos, kiek pinigų reikia sutaupyti ir kiek laiko jiems prireiks, norint juos sutaupyti.

„Star Banks Adventure“ programėlė skirta nuo 7 metų vaikams, kurioje galvosūkių pagrindu vaikai mokomi apie pagrindines finansines sąvokas: finansų planavimą, taupymą, investavimą, turto paskirstymą, infliaciją. Žaidimo metu vaikai turi išgelbėti planetą nuo skendimo finansiniame chaose.

„FamZoo Family Finance“ nuo 13 metų vaikams skirta programėlė moko prisiimti daugiau atsakomybės už savo asmenines išlaidas. Tikslas yra suprasti, kaip veikia pinigai. Kiekvienam šeimos nariui išduodama kortelė. Tėvai veikia kaip bankininkai, vaikai - kaip klientai. Banko sąskaitose registruojamos visos operacijos. Stebima aplinka, iš kurios galima pasimokyti finansinės patirties, kaip išvengti kredito kortelių skolų, saugiai įsigyti daiktus internetu ir pan.