Medicinos srityje atvers visiškai naujas galimybes

Pasiteiravus, ar jau šiandien turime išmaniųjų technologijų, kurios galėtų padėti siekiant sumažinti mirtingumą, Kauno klinikų medikas atsako, kad mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų lemia rizikos veiksnių visuma, todėl vieno idealaus sprendinio nėra.

„Technologijos sparčiai vystosi, todėl nenuostabu, jog nemažai produktų, startuolių vystoma ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ar diagnostikos srityje. Ateityje tai neabejotinai taps kasdienybe, Svarbu sulaukti, kol bus aišku, ar inovatyviomis technologijomis galime pasitikėti priimant svarbius sprendimus, kai reikia patvirtinti ligos diagnozę, paskirti arba koreguoti gydymą.

Tikriausiai ne vienas iš mūsų turime išmaniuosius laikrodžius (Apple Watch, Fitbit ir kitus), kurie, naudodami sensorius, ne tik suskaičiuoja kiek nuėjome žingsnių, bet ir išmatuoja mūsų širdies susitraukimų dažnį. Galbūt esate girdėję ir apie mokslinę studiją, vertinančią Apple Watch laikrodžio patikimumą nustatant širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas (Apple Heart Study). Preliminarūs rezultatai skelbia, kad Apple išmaniuoju laikrodžiu užrašoma kardiograma gali identifikuoti prieširdžių virpėjimo epizodus net 97 proc. tikslumu. Intensyviai vystomi išmanieji prietaisai, kurie leistų greitai ir tiksliai išmatuoti arterinį kraujospūdį. Taip pat ketinama sergantiesiems diabetu nustatyti gliukozės kiekį kraujyje vien prilietus išmanųjį prietaisą prie odos“, – pasakoja Kauno klinikų atstovas.

Samsung Gear Sport išmanusis laikrodis

Artėjant 5G erai, vis daugiau kalbama, kaip jis įgalins jau dabar vis labiau populiarėjantį daiktų internetą. Pasiteiravus apie daiktų internetą medicinoje, pašnekovas atsako, kad tai medicinoje atveria visiškai naujas galimybes. „Jis (daiktų internetas – DELFI) interneto pagalba leidžia ne tik surinkti ir apibendrinti įvairių išmaniųjų prietaisų (svarstyklių, AKS matuoklių, mobiliųjų programėlių) teikiamą informaciją, bet ir kartu suteikti papildomos informacijos, kuri svarbi vertinant paciento būklės visumą, t. y. susieti su jo nusiskundimais ar kitais duomenimis. Jau šiuo metu daiktų internetas išbandomas įvairiose sveikatos priežiūros srityse, nuo medikamentų vartojimo, automatinio insulino dozavimo, ligų simptomų, pacientų gyvybinių parametrų stebėjimo“, – teigia specialistas.

Dirbtinis intelektas kol kas tik sufleris

Tačiau 5G sparta ir duomenų rodymas realiu laiku įgalins ir dar vieną technologiją – dirbtinį intelektą. „Dirbtinis intelektas jau dabar daug padeda medicinoje. Pasirodo vis daugiau nuomonių bei mokslinių publikacijų, jog dirbtinis intelektas gali greičiau ir tiksliau susidoroti su iššūkiais, kylančiais sveikatos priežiūros srityje. Daugiausiai šiuo metu kalbama apie ligų diagnostiką. Jau šiandien kai kurie algoritmai padeda gydytojams radiologams pagerinti ligų, tokių kaip kaulų lūžiai, navikai, galvos smegenų kraujosruvos, stambiųjų kraujagyslių užsikimšimas, diagnostiką (pavyzdžiui, Aidoc).

Technologijų laboratorijose giluminio mokymosi (angl. deep learning) modeliai yra mokomi atlikti specifinio vaizdo atpažinimo užduotis, pavyzdžiui, aptikti papildomą darinį kompiuterinės tomografijos arba kraujosruvą galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose“, – sako dr. T. Lapinskas.

Tačiau, pabrėžia jis, svarbu paminėti, kad skirtingi giluminio mokymosi algoritmai, analizuojant įvairias vaizdinių tyrimų technologijas turi skirtingus tikslus. Pavyzdžiui, nustatyti pažeidimo tikimybę ar darinio kilmę (gerybinis ar piktybinis).

Kauno klinikos
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Dr. T. Lapinskas priduria, kad jei norime sukurti patikimus giluminio mokymosi algoritmus, reikalingi „atrinkti“ duomenys. Kitaip pasakius – milijonai įvairių pacientų tos pačios srities vaizdų, kuriuose matomas tas pat patologinis pakitimas (kaulo lūžis ar piktybinis darinys).
„Ar dirbtinis intelektas jau galėtų pakeisti gydytoją specialistą kasdienėje klinikinėje praktikoje? Tikrai ne. Manoma, kad dirbtinis intelektas labiau padės gydytojui greičiau identifikuoti pakitimus bei tarnaus jam kaip sufleris.

Vieninteliai Baltijos regione atliekame robotinės chirurgijos operacijas

Kauno klinikos taip pat bendradarbiauja su keletu startuolių, dirbančių šioje srityje. Netolimoje ateityje planuojame dalyvauti ir dideliuose tarptautiniuose projektuose, skirtuose dirbtinio intelekto sprendimų vystymui ir pritaikymui medicinoje“, – sako pašnekovas.

Tačiau kai kuriose medicinos srityse technologijos palieka jau aiškų pėdsaką. Kaip pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas, Lietuvos Koloproktologų draugijos prezidentas bei Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos prezidentas (2020– 2022) prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL – DELFI) jau nuo 2018 metų lapkričio 19 dienos yra atliekama robotinė chirurgija.

„Robotinė chirurgija – tai mažai invazinės chirurgijos rūšis, kuomet robotas, prijungtas prie per specialius vamzdelius (troakarus) į žmogaus kūną įvestus instrumentų ir vaizdo kamerą (robotų gali būti keletas modifikacijų) atkartoja chirurgo užduotus judesius, o tuo metu pats chirurgas sėdi prie chirurginės konsolės ir manipuliuoja specialiomis rankenomis. Taigi, robotas pats savaime neatlieka jokio savaveiksmio judesio, o kartoja tik tai, ką nori atlikti chirurgas“, – paaiškina prof. N. E. Samalavičius.

Prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Kaip sako specialistas, iki šiol KUL yra vienintelis robotinės chirurgijos centras ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione. Tai, kad toks pasiekimas būtų įgyvendintas, prireikė net ne vienerių metų, o medikai stažavosi įvairiose pasaulio šalyse. „Taip pat buvo svarstoma, kokią robotinę sistemą pasirinkti. Buvo apsispręsta nuo pat įdiegimo ją vystyti multidiscipliniškai – atlikti pilvo chirurgines, urologines bei ginekologines operacijas. Šiandien atlikta jau ketvirtis tūkstančio robotinių operacijų, ir galima drąsiai teigti, kad įdiegimas įvyko sėkmingai, ir robotinė chirurgija tapo kasdienybe“, – tvirtina prof. N. E. Samalavičius.

Anot specialisto, robotinė chirurgija yra tikslesnė ir efektyvesnė už jai alternatyvią mažai invazinės chirurgijos rūšį – laparoskopinę (endoskopinę) chirurgiją. „Šios kokybiškai pranašesnės chirurgijos esmė yra paprasta – geresnis operacinio lauko matymas (chirurgas operuodamas mato erdvinį, arba 3D, vaizdą), geresnis operacijos atlikimas, dėl judesių tikslumo ir lanksčių instrumentų, kas įgalina precizišką audinių preparavimą net ir labai siaurose žmogaus kūno vietose. Tad įvairiose chirurgijos rūšyse tiksliau išpreparuojami audiniai, mažiau būna įvairių pooperacinių funkcinių sutrikimų, mažiau prarandama kraujo, rečiau reikia kraujo perpylimų, o dėl to pacientas greičiau grįžta prie įprastinės gyvenimo veiklos, būna mažiau komplikacijų.

Onkologijoje šios chirurgijos reikšmė dar svarbesnė – be minėtų privalumų, didesnė pasveikimo nuo onkologinės ligos tikimybė, mažesnė jos recidyvo galimybė, geresni onkologiniai gydymo rezultatai“, – pranašumus vardija pašnekovas.

Operacijos stebėjimas
Foto: Asmeninis archyvas

Tačiau kaip į tokią dar mūsų regione neįprastą chirurgiją žiūri pacientai? Anot specialisto, pacientai noriai renkasi robotinę chirurgiją.

Operacijas robotas atliks be chirurgo pagalbos

Pasiteiravus, kokie kiti technologiniai išradimai medicinos srityje kelia daug vilčių, dr. T. Lapinskas sako, kad senstant visuomenei bei išliekant toms pačioms demografinėms problemoms, mažėjant (arba nedidėjant) gydytojų skaičiui, visa Europa susiduria su didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, bet taip su sparčiai nedidėjančių resursų sukuriamomis žirklėmis. „Paprastai tariant, eilės pas gydytojus tampa vis ilgesnės, o pacientams iškyla rizika negauti kokybiškos pagalbos laiku. Vystomi telemedicinos sprendimai galėtų tapti viena iš išeičių. Galimybė realiuoju laiku susisiekti su gydytoju, leisti jam pasiklausyti širdies ar plaučių naudojant išmaniąsias technologijas, apžiūrėti gerklę ar odos pakitimus net neišėjus iš namų yra mūsų netolima ateitis“, – sako dr. T. Lapinskas.

Prof. N. E. Samalavičiaus pasiteiravus, kokių dar technologinių sprendimų medicinos srityje galime sulaukti Lietuvoje, jis atsako, kad prognozuojama, kad rinkoje pasirodys įvairios naujos robotinės sistemos, o tai įtakos turės ir geresniam finansiniam prieinamumui bei spartins šios technologijos progresą ir galimybes. „Tad neabejoju, kad keleto metų laikotarpyje turėsime ne vieną ir ne du robotinės chirurgijos centrus ir Lietuvoje, o tai padarys šią chirurgiją vis labiau ir labiau prieinamą Lietuvos gyventojams“, – atsako specialistas.

Foto: Shutterstock

Jis taip pat pamini ir dirbtinio intelekto galimybes. „Pasaulyje yra atliktas tyrimas, kuris vaizdžiai įrodė, kad atpažįstant odos melanomą, dirbtinis intelektas pranoko ne tik jaunų, bet ir patyrusių gydytojų diagnostiką. Šiuo metu Kinijoje, stengiantis išspręsti ir gydytojų trūkumo problemą, 130 kompanijų dirba kataraktos diagnostikos srityje, naudodamos dirbtinį intelektą. Virškinamojo trakto ligų endoskpinėje diagnostikoje praeitais metais pasirodė keletas rimtų atsitiktinės imties tyrimų, kurie pabrėžia endoskopinės diagnostikos pranašumą dirbinio intelekto naudai. Pietų Korėjoje jau šiandien vis plačiau diegiamas dirbtinis intelektas radiologijoje, atliekant onkologinių ligų metastazių diagnostiką. Kaip pavyzdžiui, labai efektyvi ir tiksli yra tokio pobūdžio galvos smegenų matastatinių pakitimų diagnostika.

Žiūrint kiek toliau į ateitį – dirbtinis intelektas įgalins visapusiškesnį ir visavertį robotinės chirurgijos progresą. Vystantis dirbtiniam intelektui bei jau dabar labai tobuloms vaizdinimo technologijos, apginklavus chirurginį robotą žiniomis apie normalią bei ligos pakeistą įvairių kūno sričių anatomiją, remiantis šimtatūkstantiniais atvejais (kas bus visada pranašu lyginant su žmogaus smegenimis), robotinė įrangą galės atlikto operacijas ar jos etapus, tik prižiūrima chirurgo – o kaip jau minėjau, šiandien robotas gali tik tikslai atkartoti chirurgo užduotus judesius“, – prognozuoja prof. N. E. Samalavičius.