Vienai gyventi – lengviau?
„Lietuvoje buities našta dažniausiai tenka moterims. Europos Sąjungos agentūra „Eurofound“ skaičiavimų duomenimis, kasdien bent 1 valandą maisto gaminimui ir buities ruošai skiria 79 proc. moterų ir 28.8 proc. vyrų. Ši statistika kinta į dar dramatiškesnę pusę, jei lyginame šeimos tipus. Kai gyvena vieni, be šeimos, bent 1 val. buities rūpesčiams skiria 71 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų. Kai susiranda porą ir gyvena kartu su partneriu, moterų, besirūpinančių buitimi, dalis išauga iki 83,7 proc., tačiau vyrų – sumažėja iki 27,5 proc.
O kai poroje atsiranda vaikų – namų buitis krenta beveik ant visų moterų pečių (96,6 proc.), kai tuo metu vyrų dalis susitraukia iki 23,2 proc.“, – pranešime spaudai sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas, knygų „Feminizmas – žodis, kurio negalima minėti“ bei „Kam reikalingi verkiantys vyrai“ autorius.
Skaičiavimai buvo atlikti 2016 metais, tačiau D. Paulauskas nemano, kad pastarieji metai būtų atnešę didelių pokyčių. Panaši tendencija stebima ir kitose Europos šalyse bei JAV. Tyrimai netgi rodo, kad šių dienų susituokusios amerikietės namų tvarkymui vidutiniškai skiria tiek pat laiko, kiek ir prieš 100 metų. Kitaip sakant, moterys vis dar linkusios surasti ir apsikrauti darbais namuose, nors teoriškai niekas jų to daryti lyg ir neverčia.
Pavyzdžiui, neseniai D. Britanijoje atliktos apklausos duomenys atskleidė, kad britės net 1,5 metų per visą savo gyvenimą praleidžia plaudamos grindis ir valydamos dulkes. Tuo tarpu vyrai – tik 269 dienas, o 16 proc. stipriosios lyties atstovų pareiškė, kad prie šių darbų nėra nė karto prisidėję.
Socialinių vaidmenų technologijos neišjudina
„Technologijos moterų neišlaisvino tikriausiai dėl to, kad socialiniai lyčių vaidmenys yra stipresni už progresyviausias technologijas. Vis naujesni, išmanesni ir tobulesni buities prietaisai iš esmės nekeičia lyčių vaidmenų pasiskirstymo. Sutaupytas laikas skiriamas dar kitiems ruošos darbams, nes vaidmenys tarp lyčių išlieka nepajudinti. Jie daug sudėtingesni ir sunkiau keičiami nei technologijos“, – aiškina D. Paulauskas.
Panašiai moterų įsitraukimą į namų ruošos darbus aiškina ir kitų šalių ekspertai. Esą daugeliui moterų darbo namuose nesumažėjo, nes kai kurios technologijos netgi suteikia galimybę dirbti tokius namams skirtus darbus, kurių anksčiau apskritai nebuvo. Pavyzdžiui, apsipirkinėti elektroninėse parduotuvėse ar ieškoti receptų internete. Dėl išaugusių galimybių daugelyje namų ūkių buvo pakelta ir higienos bei kitų reikalavimų kartelė: kelis kartus dažniau tvarkomi kambariai, skalbiami drabužiai, dažniau ruošiami sudėtingi patiekalai.
Jei dirbi savo šeimai – tai neįkainojama
„Iš tikrųjų, jeigu tą patį darbą – maisto gaminimą, namų tvarkymą, vaikų priežiūrą – namuose atlieka šiam tikslui pasamdytas žmogus, tarkime, kambarių tvarkytoja ar tvarkytojas, tuomet mes į tai žiūrime kaip į darbą ir savaime suprantame, kad už jį sumokame. Suteiktų paslaugų vertė vėliau įskaičiuojama į valstybės BVP, ir tokį darbą mes laikome ekonomikos dalimi. Deja, kai tą pačią veiklą šeimoje atlieka šeimos moterys, mes tą suprantame ne kaip darbą, o kaip prigimtinę pareigą, už kurią nereikia nei dėkoti, nei jos kaip nors įvertinti. Yra ekonomistų-feministų, kurie siūlo padaryti šį darbą apmokamą. Nežinau, ar tai padėtų išspręsti buities kaip naštos problemą. Turbūt geriausiai pavyktų ją sumažinti, jeigu tais neišvengiamais darbais namuose būtų pasidalinama lygiavertiškiau“, – sako D. Paulauskas.
Aktualu taupyti energiją ir gyventi sveikiau
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos projektų vadovės Lauros Jurevičienės, pasirodžius pirmiesiems elektros prietaisams ar kitokioms buities naujovėms, reklaminiuose plakatuose buvo vaizduojama, kad tai yra gėris moterims. Šiais laikais „pagalba moterims“ – išsemta tema.
„Naujausių virtuvės elektronikos tendencijų akcentas seniai nebėra išlaisvinimas nuo buities darbų. Dabar kur kas dažniau kalbama apie prietaisų energinį efektyvumą, laiko taupymą, sveiką gyvenseną ar akiai patrauklų dizainą. Na, ir, be abejo, ateina laikas kalbėti atsakingą elektronikos atliekų tvarkymą. Nes pažanga, prietaisų efektyvumo siekis, naujovės skatina mus keisti senus prietaisus naujais, mažėjančios kainos leidžia šioms naujovėms ateiti į vis daugiau namų ūkių, o tai lemia, kad elektronikos atliekų visame pasaulyje daugėja“, – sako L. Jurevičienė.
EPA projektų vadovė primena, kad sugedusiai, nebenaudojamai smulkiajai elektronikai, baterijoms ir dujošvytėms lempoms mūsų šalyje yra skirti specialūs EPA konteineriai, kuriuos galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, švietimo ir kitose įstaigose, o stambiagabaritę elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai – tereikia užsiregistruoti organizacijos svetainėje www.epa.lt arba paskambinti telefonu 8 695 55 111.
