Kiekvienai naujai ir plačiai naudojamai technologijai yra reikalingas rizikos įvertinimas: jau gruodžio mėnesį turėtų pasirodyti konkretus Europos Komisijos dokumentas, kuriame įvardijamos visos su 5G susijusios rizikos.
Kaip ir ankstesnės ryšio technologijos, 5G tinklai pasikliauja radijo bangų skleidžiamais signalais. Mes visą laiką esame apsupti elektromagnetinės spinduliuotės – nuo televizijos ir radijo signalų, taip pat iš daugybės technologijų, įskaitant mobiliuosius telefonus, ir iš natūralių šaltinių, tokių kaip saulės spinduliai. 5G naudoja aukštesnio dažnio bangas nei ankstesni mobilieji tinklai bei suteikia greitesnę spartą.
Tačiau mitų apie 5G ryšį yra itin daug, o socialiniame tinkle „Facebook“ yra net susikūrusi grupė „5G – mirtinas ginklas“. Šios grupės nariai yra įtikėję, kad naujojo ryšio elektromagnetinė spinduliuotė mus tiesiog iškeps.
Tapatina su radiacija
Pasiteiravus Fizinių ir technologijos mokslo centro Mikrobangų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Pauliaus Ragulio, kodėl žmonės baiminasi mikrobangų krosnelių ar 4G, 5G ryšių, šis atsako, kad tai greičiausiai susiję su tuo, kad kalbant apie mobilų ryšį bei mikrobangų krosneles yra naudojami terminai: radijo dažniai, elektromagnetinė spinduliuotė. „Ir, greičiausiai, kartais žmonės šiuos terminus tapatina su radiacija ar įvairių elementariųjų dalelių spinduliuote.
Tačiau žmonės užmiršta, kad bangos naudojamos mobiliam ryšiui yra tos pačios elektromagnetinės bangos, kaip ir šviesa. Tik skiriasi jų bangos ilgiai. Regimoji šviesa yra 400 nm – 650 nm bangos ilgio, o mobiliam ryšiui naudojamos bangos yra ilgesnės ir siekia apie 30 cm. Naudojant labai intensyvų šviesos šaltinį (lazerį) mes galime pjaustyti įvairius metalus, taip pat ir naudojant labai intensyvią spinduliuotę radijo dažnių ruože mes galime pasišildyti maistą (mikrobangų krosnelė)“, – teigia mokslininkas.
Dr. Paulius Ragulis sutiko trumpai paaiškinti, kaip veikia įvairios technologijos, kurios naudoja elektromagnetines bangas:
Radijas:
„Paprastai tariant radijo ryšiui naudojami du įrenginiai. Vienas yra siųstuvas, o kitas imtuvas. Siųstuvas sukuria elektromagnetinius virpesius, kurie oru yra perduodami į imtuvą“, – paaiškina mokslininkas.
Mikrobangų krosnelė:
„Galima teigti, kad mikrobangų krosnelė yra metalinė „dėžė“ su prijungtu didelės galios magnetronu, kuris generuoja mikrobangas. Kadangi „dėžė“ yra uždara, mikrobangos neturėdamos kur pabėgti, yra sugeriamos maisto, patalpinto į mikrobangų krosnelės vidų. Nors durelės yra padarytos iš stiklo, tačiau jis yra padengtas metaliniu tinkleliu, todėl mikrobangos, negali ištrūkti į aplinką“, –sako FTMC Mikrobangų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. P. Ragulis.
4G ryšys:
„4G ryšys veikia panašiai, kaip ir radijo ryšys, tačiau naudojami aukštesnio dažno signalai iki ~ 2.5 GHz ir sudėtingesnis signalų kodavimo ir suspaudimo būdas. Dėl to vienu kanalu, galime perduoti žymiai didesnį informacijos kiekį“, – paaiškina mokslininkas.
5G ryšys:
„Veikia panašiai kaip ir 4G ryšys. Tai yra 4G ryšio vystymo tąsa norint praplėsti duomenų perdavimo spartą ir kiekį. Jame naudojami dar aukštesni dažniai nuo 5 GHz iki ~40 GHz“, – paaiškina dr. P. Ragulis.
Langų paketai gali nuslopinti signalą iki 1000 kartų
Kaip jau minėta, net apie mikrobangų krosneles yra aibė mitų: pavyzdžiui, žiūrėjimas į veikiančią krosnelę kenkia akims. Dr. P. Ragulis sako, kad, jei mikrobangų krosnelė yra tvarkinga ir jos konstrukcija nėra pažeista, ja naudotis ir į ją žiūrėti yra visiškai saugu. „Visi prietaisai, parduodami Europos Sąjungoje, yra tikrinami ir sertifikuojami pagal Elektromagnetinio Spinduliavimo standartus. Tikrinama jų į aplinką išspinduliuojama galia ir poveikis kitiems prietaisams.
Iš esmės, pagrindiniai efektai susiję mikrobangų poveikiu gyviems organizmams apsiriboja šiluminiais reiškiniais. Išsamesnių ir įtikinamų tyrimų, parodančių kitokius nei šiluminius efektus, praktiškai nėra“, – sako pašnekovas.
Anot jo, bevielio ryšio visiškai nereikia baimintis – visa įranga pardavinėjama Europos Sąjungoje yra sertifikuojama. „Jai yra atliekami elektromagnetinio suderinamumo testai, kurių metu yra matuojama, koks mikrobangų galingumas yra išspinduliuojamos šios įrangos. Jei įranga nepraeina šių testų, jai nėra išduodamas sertifikatas ir ji negali būti platinama. Dažniausiai maršrutizatorių naudojama galia siekia iki 0,1W. Kas yra gerokai per mažai, norint pasiekti kokį nors šiluminį efektą. Juo labiau, kad maršrutizatoriai statomi kur nors kampuose/sandėliukuose, o visos sienos ir kliūtys šį signalą dar labiau nuslopina.
Prieš porą metų mūsų FTMC Mikrobangų laboratorijoje buvo atliekami tyrimai, kurių metu tyrėme šiuolaikinių stiklo paketų poveikį mikrobangų spinduliuotei bevielio ryšio dažnio ruože. Tyrimų metu nustatėme, kad dėl languose esančios ypač plonos metalo dangos ( kelių nanometrų storio), kuri naudojama norint pagerinti šilumines langų savybes, langų paketai gali nuslopinti signalą iki 1000 kartų. Mano nuomone tikrai nėra reikalo pergyventi dėl bevielio ryšio žalos organizmui“, – teigia mokslininkas.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) atlikti spinduliuotės tyrimai buvo bendrai finansuoti iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0139) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
O koks poveikis sveikatai?
Tačiau vis tiek yra žmonių, kurie tiki, kad mobilusis ryšys kenkia sveikatai. Pasiteiravus, kokių įrodymų yra pusėje, kurie teigia, kad ryšys kenkia ir tarp tų, kurie sako, kad nekenkia, mokslininkas atsako, kad tai – nuolatinių diskusijų klausimas.
„Kol kas – nėra jokių mokslinių įrodymų ir vienareikšmiškų statistinių duomenų, kad mobilusis ryšys kenktų žmonių sveikatai. Paprastai poveikis žmogui ar kitiems gyviems organizmams yra vertinamas naudojant specifinį sugerties koeficientą (SAR), kuris nusako, kiek kūno masės vienetas absorbuoja mikrobangos energijos. Yra nustatytos ribinės SAR koeficiento reikšmės, kurių visi gamintojai ir telekomunikacijų operatoriai privalo laikytis. Lietuvoje šią normą nustato ir prižiūri Dažnių Tarnyba“, – atsako pašnekovas.
Šį klausimą sutiko pakomentuoti ir FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė. „FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje mes tiriame įvairių vėžinių ląstelių, mikroorganizmų ir dumblių atsakus į impulsinį elektrinį lauką. Tačiau tam, kad gautume registruojamus ląstelinius poveikius, mums reikia pasiekti palyginti didelį elektrinio lauko stiprį, kuris siekia apie 0,25V/nm (nanometrą). Tuo tarpu, Wi-Fi ryšio sukuriamas apie 1 V/m (metrą) elektrinis laukas – jokios momentinės reikšmės ląstelėms neturėtų turėti, nes elektrinio lauko stipris skiriasi eilėmis. Tačiau kokį gali turėti ilgalaikį poveikį sunku pasakyti, nes mano žiniomis tokių tyrimų trūksta ir juos tinkamai atlikti yra labai sudėtinga“, – teigia dr. Arūnas Stirkė.
O ar 5G gali kenkti sveikatai? Dr. P. Ragulis sako, kad šiam ryšiui naudojami aukštesni dažniai, kurių sugertis ore didesnė. Anot jo, tokie dažniai yra sugeriami plonesniame odos sluoksnyje, dėl to 5G ryšio spinduliuotė dar mažiau įsiskverbs į žmogaus kūną.
Pasiteiravus, kokių patarimų turėtų mokslininkas tiems, kurie baiminasi dėl 4G ar 5G poveikio, dr. P. Ragulis atsako, kad baimės tikrai nėra pagrįstos. „Tačiau žmonėms, kurie baiminasi dėl galimo poveikio, būtų galima rekomenduoti mažiau naudotis telefonu, nelaikyti jo miegant po pagalve, kalbantis telefonu – naudotis laisvų rankų įranga. Namie – vietoj bevielio ryšio naudotis vieliniu ryšiu. Tačiau rimto mokslinio pagrindo jaudintis dėl ryšio poveikio nėra“, – nuramina mokslininkas.
