Nauja vizitinė kortelė
Jei nespėjote į „traukinį“ ir nežinote, kas yra „FinTech“ įmonės, kone geriausiai žinoma „FinTech“ įmonė Lietuvoje yra „Revolut“.
Jau gan senokai Lietuva nusibrėžė tikslą, kad jos naujoji vizitinė kortelė bus „FinTech“ įmonės. Šį tikslą jau pasiekėme 2018 metais: nuo 2017 metų iki 2018 metų Lietuvoje veikiančių „FinTech“ įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičius išaugo 40 proc. O pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių Europoje mus lenkia tik Didžioji Britanija. Tačiau lyg Damoklio kardas virš jos galvos kabo „Brexit“, tad ne viena įmonė vis įdėmiau žvelgia į Lietuvą.
Nuo 2017 metų iki 2018 metų dirbančiųjų „FinTech“ sektoriuje skaičius paaugo nuo 700 iki 2,600. Tokius skaičius savo kasmetinėje ataskaitoje pateikia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bei startuolių centras „Rise Vilnius“ (šiandien jau žinomas kaip „ROCKIT“ – DELFI). 2019 metų ataskaitos dar nėra, ji bus publikuojama 2020 metų pradžioje. Tada galėsime sužinoti, kokį derlių užauginome per dar vienerius metus.
Finansų ministras Vilius Šapoka ne kartą yra užsiminęs, kad siekia, jog Lietuva taptų „FinTech“ centru. Pasiteiravus, ar Lietuva juda link tokios vizijos išsipildymo, šis patikrina, kad jau dabar esame „FinTech“ centras lyderė regione. „Atnaujintus apibendrintus rezultatus galėsime matyti tik kitų metų pradžioje, tačiau ir praėjusių metų apibendrinti duomenys rodo didelį šio sektoriaus augimą. Matome, kad yra išlikęs didžiulis įmonių net iš 59 skirtingų valstybių susidomėjimas Lietuva. Tai parodo, kad mes esame matomi ir girdimi visame pasaulyje, o mūsų priimti sprendimai ir bendradarbiavimas yra efektyvus ir progresyvus“, – teigia ministras.
Viena iš vietų, kurioje pirmuosius namus gali rasti lietuvių startuoliai ar užsienio „FinTech“ įmonės yra „ROCKIT“. Kaip pasakoja „ROCKIT“ vadovė Šarūnė Smalakytė, tai yra finansinių technologijų, inovacijų centras bei bendruomenė.
Š. Smalakytė sako, kad 70 proc. bendruomenei priklausančių įmonių yra „FinTech“ įmonės. „ Atveriame savo duris ir įmonėms, kurios dirba ir su blockchain technologija, dirbtiniu intelektu. Tokios įmonės irgi yra laukiamos. Įdomu, kokius sprendimus jos daro ir kaip tai galėtų vėliau būti pritaikomi versle“, – sako ji.
Lipame Londonui ant kulnų
O kaip nutiko, kad tokia maža valstybė kaip Lietuva ėmė Londonui lipti ant kulnų? V. Šapoka atsako, kad turime inovatyvią reguliacinę aplinką, „FinTech“ draugišką infrastruktūrą bei greitai besivystančią „FinTech“ ekosistemą. Jis įvardija ir šiuos punktus:
- Fintech ekosistema – „ROCKIT“ ir „Blockchain centras“;
- LBChain platforma;
- Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijavimo procesas greitas ir efektyvus – užtrunka tik 3 mėnesius;
- Lietuvoje taip pat įtvirtinta nauja specializuoto banko kategorija. Toks bankas gali teikti tradicines bankines paslaugas kaip indėlių priėmimas, mokėjimo paslaugos, paskolos, su viena licencija pasiekdamas visą ES rinką. Tokiam bankui taikomas mažesnio įstatinio kapitalo reikalavimas palyginus su įprastu banku (vietoje 5 mln. Eur – 1 mln. Eur), ir jis negali teikti rizikingesnių – investicinių ir kai kurių kitų – finansinių paslaugų;
- Priimti įstatymo pakeitimai, leidžiantys nustatyti kliento tapatybę nuotoliniu būdu;
- SEPA mokėjimų erdvės pasiekiamumas mokėjimo paslaugų teikėjams;
- Galimybė gauti IBAN ir kt. privalumai;
- Palanki mokesčių sistema – pelno mokesčio lengvatos inovacijoms skatinti;
- Palanki įmonių teisinė aplinka.
Pasiteiravus ir Š. Smalakytės, kodėl „FinTech“ įmonės pasirenka Lietuvą, ji sako, kad priežastys yra įvairios, tačiau jos atsakymas sutampa su ministro. „Pirmiausia, įvairių organizacijų struktūrinis požiūris – bandoma padėti Fintech įmonėms. Aktyviai įsitraukia Lietuvos bankas, „Investuok Lietuvoje“, Finansų ministerija. Buriasi palaikantys centrai, organizacijos, kuriamos įvairios asociacijos. Jos teikia konsultacijas, žinias ir noriai padeda kompanijoms“, – sako Š. Smalakytė.
Ji užsimena ir apie palankią mokestinę sistemą bei licencijavimo sąlygas. „Brexit“ fone tai į Lietuvą gali pritraukti nemažai įmonių“, – teigia Š. Smalakytė.
Kelios problemos
Ir nors Finansines technologijas palaikančios organizacijos stengiasi, kad Lietuvoje „FinTech“ įmonėms būtų lengviau kurtis ir augti tam tikri iššūkiai išlieka. Kaip teigia „Swedbank“ Startuolių partnerystės vadovė Jekaterina Bitus, sunkumų kyla keliose srityse.
„Emociškai kartais sunku bendradarbiauti su įmonėmis, teikiančiomis konkuruojančias paslaugas. Tai iššūkis verslui. Tai elegancijos reikalas – atrasti balansą išsaugoti savo konkurencinį pranašumą, bet tuo pačiu ir padėti ir naujoms jaunoms įmonėms įsitvirtinti.
Dar vienas aspektas – tai banko paslaugų teikimas „FinTech“ įmonėms. Bankai nuolatos valdo riziką, kuri atsiranda dėl pinigų plovimo prevencijos, bei taiko aukštus Pažink savo klientą principus“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, kai kurioms įmonėms, priklausomai nuo jų profilio ir elgsenos , dalykinių santykių užmezgimo procesas gali užtrukti ilgiau.
Tačiau, pastebi ji, bankų ir „FinTech“ bendradarbiavimas pamažu tampa vis lankstesnis – gerų pavyzdžių matome Švedijoje ir Didžiojioje Britanijoje , o Lietuva greitai perima šią gerąją praktiką.
Savo patirtimi sutiko pasidalinti ir Fintech startuolio „StockInvest.us“ vadovas Vytautas Matuzas. Jo vadovaujama įmonė padeda akcijų prekeiviams pastebėti investavimo prasme potencialiai įdomias įmones. Įmonė, kuri veikia jau 3,5 metų siūlo automatinį akcijų biržose esančių įmonių techninių analizių generavimą.
V. Matuzas prisipažįsta, kad jo įmonei mažai įtakos turi Lietuvos situacija – 82 proc. klientų yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau jis sutinka, kad per pastaruosius metus įvykę pokyčiai leidžia parodyti, kad Lietuva tikrai nėra atsilikusi šalis.
Ir nors situacija yra patogi, jis užsimena, kad vis pradeda galvoti apie įmonės perkėlimą svetur. „Matome, kad būtų daug daugiau galimybių, jei mūsų būstinė būtų Londone ar kažkuriame mieste JAV“, – sako V. Matuzas.
Pasaulis apie mus kalba
Pasiteiravus finansų ministro V. Šapokos, kas mums trukdo dar daugiau pritraukti „FinTech“ įmonių, jis įvardija jau numatytus darbus. „Mes jau pasiekėme, kad Lietuva taptų ir būtų pripažinta „FinTech“ centru, apie mus žino ir kalba ne tik Europa, bet ir Singapūras, Pietų Korėja, Izraelis ir kitos valstybės. Tačiau reikia dirbti toliau, nes to neužtenka – būtina nuolat tobulinti reguliavimo aplinką, plėtoti investicinių fondų, ypač turto valdymo – „Wealthtech“ bei žaliųjų finansų sritis, kartu skiriant ypatingą dėmesį su inovacijomis susijusių rizikų valdymui“, – sako V. Šapoka.
Anot jo, šiam tikslui Finansų ministerija yra suvienijusi jėgas su kitomis šalies institucijomis – keičiasi gerąja praktika bei informacija su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. „Lietuva turi Priemonių finansinių technologijų sektoriaus plėtrai Lietuvoje skatinti planą, kuris yra baigiamas įgyvendinti ir bus atnaujintas kitais metais. Šis planas skirtas sutelkti institucijų veiksmus ir plėtoti „FinTech“ įmonėms palankią aplinką, didinti finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausą, populiarinti Lietuvos jurisdikciją užsienio rinkose, kartu ypatingą dėmesį skiriant rizikų valdymui.
Palyginus su kitais „FinTech“ centrais, Lietuva pasižymi vienu ypatingu išskirtinumu – bendras strateginis požiūris visuose „FinTech“ ekosistemos lygiuose. Nuo progresyvaus požiūrio valstybės institucijų iki „FinTech“ industrijoje veikiančių asociacijų, glaudžiai bendradarbiaujančių, bendrai siekiant Lietuvos sėkmės „FinTech“ srityje“, – pasakoja V. Šapoka.
Vieta Baltijos regione
Ministras pastebi, kad nors Baltijos regiono rinka yra pakankamai maža palyginus su kitais Europos centrais, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija sulaukia didelio pripažinimo „FinTech“ bendruomenėje dėl priimtų inovatyvių sprendimų. „Pavyzdžiui, Lietuvoje „FinTech“ įmonės turi priėjimą prie SEPA, o Estija siūlo e-rezidento programą. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais visos trys Baltijos regiono valstybės pakilo labai aukštai „Doing Bussiness“ reitinge, kas parodo, kad Baltijos regione yra sukurta labai gera aplinka verslui kurtis ir steigtis. Nebesilygiuojame su Latvija ir Estija, o su kitais „FinTech“ centrais – Jungtine Karalyste, Singapūru ir kt. Turėtume orientuotis į geriausios jurisdikcijos kūrimą finansinėms paslaugoms visoje Europos Sąjungoje“, – įsitikinęs V. Šapoka.
Tačiau pasiteiravus, ar mums yra galimybė konkuruoti su Singapūru ar Londonu, V. Šapoka atsako, kad mes jau esame lyderiai savo regione, o Singapūras, Londonas, Honkongas nėra mūsų konkurentai. „Juos reikėtų įvardinti kaip mūsų partnerius, nes „FinTech“ veikia visame pasaulyje ir dažniausiai „FinTech“ įmonės renkasi kelis skirtingus miestus skirtinguose žemynuose tam, kad pasiektų dar didesnį klientų ratą. Pasaulis labai greitai keičiasi, todėl norėdami išlaikyti matomumą ir lyderio pozicijas, turime būti proaktyvūs – veikti greitai ir būti nuolat žingsniu priekyje“, – sao V. Šapoka.
Didžiuotis gali kiekvienas
O kokia nauda Lietuvai iš tiek daug finansinių technologijų srityje veikiančių įmonių? Kaip sako Š. Smalakytė, kuo daugiau įmonių, tuo daugiau darbo vietų. Anot jos, tai, kad Lietuva yra Fintech kraštas, jau yra tapę mūsų vizitine kortele ir mūsų šalies įvaizdį tai veikia teigiamai.
„Tai pritraukia ir daugiau investuotojų dėmesio. Lietuva šiuo metu yra reitinguojama aukščiausiose vietose tarptautiniuose reitinguose pagal Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) indeksą. Tas populiarumas padeda pritraukti investuotojus, plėtoti lietuviškus verslus.
Tai taip pat suteikia galimybę pritraukti užsienio specialistų. Neseniai atsidarė daug mokėjimų organizacijų. Jos ateina su vienu tikslu – gauti licenciją. Bet jiems reikia ir specialistų. Matome didžiulę darbuotojų kaitą, kai vienas žmogus per savaitę turi 4 pasiūlymus į skirtingas organizacijas“, – sako Š. Smalakytė.
J. Bitus primena, kad kai lietuvių sportininkai laimi varžybas – džiaugiasi ir didžiuojasi visi. Anot jos, taip pat turėtume daryti ir kai Lietuva yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje.
