Šių metų Europos kosmoso agentūros (EKA) kvietimas buvo itin sėkmingas – ne tik sulaukta daug paraiškų (iš viso 15), bet net 9 verslo ir mokslo projektams skirtas 1,7 mln. eurų finansavimas, rašoma pranešime spaudai.

„Tai rodo, kad Lietuvoje turime kosmoso bendruomenę, kuri stabiliai auga, žino Europos iššūkius kosmoso srityje ir geba pasiūlyti sprendimus jiems spręsti. EKA konkursas leidžia Lietuvos įmonėms bei mokslo ir studijų institucijoms plėtoti tas technologijas, kurti produktus ir paslaugas, kurių šių dienų Europoje ypač trūksta.

Be to, bendradarbiavimas su EKA atveria kelius įsilieti į ekonomikos sritį, kurioje 1 investuotas euras duoda net 8 eurus grąžos“, – skaičiuoja Lietuvos kosmoso biuro, veikiančio prie Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), koordinatorė Eglė Elena Šataitė.

Tuo metu MITA direktorius Kęstutis Šetkus teigia, jog Lietuva siekia tapti pilnaverte EKA nare, todėl puikūs konkurso rezultatai atveria galimybes įgyvendinti šį tikslą. „Mūsų šalis turi didelį potencialą tapti kosminių technologijų kūrėja“, – įsitikinęs K. Šetkus.

Pasak Lietuvos kosmoso biuro koordinatorės E.E. Šataitės, kosmoso sritis yra pakankamai nauja, tačiau vystosi labai sparčiai, nuolat daugėja naujų įmonių, veikiančių ir kosmoso srityje: „Daugelis Lietuvos įmonių, kurios susidomėjo kosmoso iššūkiais, savo veiklą labai sėkmingai plėtojo kitose srityse, o dabar savo patirtį ir žinias yra pasirengusios panaudoti ir kosmoso srityje.“

Lietuviai projektuose vystys naujas technologijas, aktualias pasaulinei kosmoso pramonei ir vykdys pažangius mokslinius tyrimus.

Viena tokių įmonių – informacinių sistemų ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „Elsis PRO“, ne vienerius metus plėtojanti aviacijos, gynybos ir kitus projektus. UAB „Elsis“ grupės vadovas Arūnas Gedvila sako, jog įmonės žingsnis į naują rinkos segmentą – kosmosą – yra logiška įmonės veiklos, susijusios su aviacija bei ryšių technologijomis, tąsa.

„Pajuokaujant galima sakyti, kad įmonė vykdo projektus vandenyje, žemėje, ore, o dabar laikas keltis į kosmosą. Lietuva 2014-aisiais paleido pirmąjį palydovą, o dar 1650 m. išleistame Kazimiero Semenavičiaus veikale „Didysis artilerijos menas“ buvo skyrius „Apie raketas“, kur buvo aprašoma daugiau kaip 20 raketų konstrukcijų. Taigi, galima sakyti, kad mes, lietuviai, ne naujokai šioje srityje“, – tikina A. Gedvila.

Įmonė šiemet žengia į kosmoso sritį laimėjusi konkursą kurti duomenų mainymosi ir valdymo platformą nanopalydovų spiečiams.

Nanopalydovai – tai viena iš mažiausių palydovų rūšių, kurie leidžiami į kosmosą. Paprastai jų svoris svyruoja nuo 1 iki 10 kilogramų. Tai – palydovai, kurie gali atlikti misijas ir bendrauti su Žemės stotimis savarankiškai. Dar yra mažesnių palydovų – piktopalydovai (masė 0.1–1 kg) ir femtopalydovai (masė mažesnė už 0.1 kg), tačiau šie palydovai dažniausiai veikia kartu su kitais motininiais palydovais ir komunikuoja su jais siekiant perduoti misijų duomenis.

„Anksčiau palydovai buvo kuriami ir leidžiami į kosmosą vyriausybinių organizacijų, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau palydovų kuriama ir leidžiama komercinių įstaigų. Įmonės pamatė palydovų komercines galimybes ir stengiasi tuo pasinaudoti.

Atėjus į kosmoso rinką privatiems žaidėjams, stipriai sumažėjo palydovų paleidimo kaštai. Šiuo metu daug įmonių kuria palydovus, kurie galėtų atlikti įvairias misijas. Dažniausiai įmonės kuria palydovų platformas, o tada šias platformas pritaiko konkrečioms misijoms – įdiegiami reikalingi sensoriai (pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių kamera, didelės raiškos kamera), sukuriama ir įdiegiama atitinkama programinė įrangą ir palydovas paleidžiamas į kosmosą vykdyti misijos“, – aiškina „Elsis PRO“ inovacijų vadovas Arūnas Ungulaitis.

Nanopalydovai yra sąlyginiai pigūs, tačiau turi ribotas galimybes būti aprūpinti didele sensorių aibe. Dabar kompanijos ir institucijos planuoja paleisti nanopalydovų spiečius, kurie susidėtų iš kelių šimtų ar net tūkstančių mažųjų palydovų ir galėtų išplėsti vykdomų misijų aibę.

„Kadangi šie palydovai yra sąlyginai maži, tai turi ir eilę apribojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant informacines sistemas, veikiančias juose. Visų pirma, energijos kiekis. Jis yra ribotas, o tai daro įtaką galimiems vykdyti kompiuterio skaičiavimams pačiame palydove, o taip pat ir komunikavimą su kitais palydovais ar Žemės stotimis.

Be to, kyla komunikavimo iššūkių, kai reikia perduoti kiek įmanoma daugiau duomenų, priklausomai nuo jų prioriteto – pavyzdžiui, duomenys, skirti žmogaus gelbėjimo operacijai turėtų būti svarbesni nei miškų sausringumo duomenys. Ir jei gausime sausringumo duomenis vėliau, iškils tik nepatogumų, o savalaikiai gauti duomenys, skirti žmogaus gelbėjimo misijai, gali išgelbėti žmogaus gyvybę. „Elsis PRO“ kartu su partneriais imasi spręsti šiuos komunikavimo iššūkius“, – pabrėžia A. Ungulaitis.

Lietuva bendradarbiavimo susitarimą su EKA pasirašė 2010 m., 2014 m. – Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą (EBV). 2015 m. sudaryta EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės plano chartija .

Įgyvendinant 5 metų trukmės EBV susitarimą, EKA skelbė su Lietuva suderintus ir tik Lietuvos subjektams skirtus kvietimus teikti paraiškas įgyvendinti projektus pagal EKA vykdomas MTEP programas.

Pagal įvykusius 5 konkursus nuo 2015 metų iš viso finansuoti 34 projektai, skirtas 5,5 mln. eurų finansavimas. Taip pat nuo 2016 m. Europos kosmoso agentūroje praktiką atliko 5 studentai iš Lietuvos.