Maža, bet išmani šalis
Parodos atidarymo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iškėlė klausimą, kodėl Lietuva yra skaitmenizacijos lyderė. „Mes esame maža šalis ir tam, kad išliktume šiame moderniame pasaulyje, turime būti konkurencingi ir išmanūs“, – Berlyne tikino ministras. Anot jo, skaitmeninė revoliucija – vienas iš svarbiausių dalykų XXI amžiuje.
„E. valdžios vartų platformoje verslas ir gyventojai gali pasiekti daugiau kaip 600 viešojo sektoriaus paslaugų: sumokėti mokesčius, užregistruoti vaiką į darželį, užsiregistruoti į gydymo įstaigas ir kitų“, – apie Lietuvos skaitmenizaciją viešajame sektoriuje sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad Lietuvoje įmonę įsteigti galima per 3 dienas, o tai, anot jo, itin svarbu verslininkams, kurie skaičiuoja laiką.
„Praėjusiais metais e. valdžios platforma naudotasi 16,5 mln. kartų – Lietuvoje, kur mažiau kaip 3 mln. gyventojų, tai – didelis skaičius“, – pabrėžė ministras.
Nacionaliniame Lietuvos stende drauge su „Versli Lietuva“ bei klasteriu „Digital-Lithuania“ prisistatys šios IT įmonės: „Xplicity”, „Baltic Amadeus”, „Telesoftas”, „Iraida”, „Agmis”, „Scale3C”, „Meinart”, „SBS Group”, „Dokobit“, „Lematics“, „Eylean”, „Išmani ateitis”, „Tamo”, „Digitouch“, „Sponge“.
„Telesofto“ direktoriaus Algirdo Stonio teigimu, Lietuva tikrai turi ką Vokietijai ir pasauliui pasiūlyti skaitmenizacijos srityje. Anot jo, Lietuvos labai pranašumas – didelis programuotojų skaičius.
„Lietuva turi net 10 kartų daugiau programuotojų nei Latvija ar Estija kartu sudėjus. Turime gebančią darbo jėgą. Tikrai daugybė kompanijų naudojasi Lietuvos paslaugomis, kad įvykdytų skaitmenizaciją. Tarp jų yra ir didelių korporacijų, pavyzdžiui „AT&T“. Ši didžiulė telekomunikacijų korporacija naudojasi mūsų paslaugomis.
Esame maža valstybė, bet visų užsakymų kiekis, įtariu, prilygsta Ukrainos gyventojų skaičiui“, – juokiasi A. Stonys.
Lietuvių kurta pridėtinė realybė
Viena iš įmonių, atvykusių parodyti Vokietijai, ką skaitmenizacijos srityje Lietuva gali pasiūlyti Vokietijai, yra „Meinart“ – tai išskirtinai su animacija dirbanti lietuviška įmonė.
Būtent šiai parodai „Meinart“ kartu su kartu su „Birštono mineraliniais vandenimis“sukūrė išskirtinį produktą. Išsitraukęs savo išmanųjį telefoną, M. Valkevičius įsijungia „Meinart“ išmaniąją aplikaciją: ekrane matome, kad įjungta telefono kamera, užfiksavusi mineralinio vandens buteliuko logotipą ima rodyti pridėtinės realybės vaizdus – šokančią „Kakę Makę“. Kaip pasakoja įmonės direktorius Meinardas Valkevičius, tai žingsnis į priekį ir būtent tai ir norima parodyti vokiečiams – pridėtinės realybės galimybes.
„Sukūrėme programėlę, šiuo atveju „Kakės Makės“, kurią nukreipus į logotipą, atsiranda interaktyvi „Kakės makės“ animacija. Jie gali kalbėti, dainuoti“, – apie atsirandančius skaitmenizuotus animacinius veikėjus pasakoja pašnekovas.
Tačiau toks sprendimas, anot M. Valkevičiaus, gali būti plačiai pritaikytas. „Išnaudojus šiuolaikines technologijas, galima priimti visai kitokius sprendimus. Nukreipus kamerą (į logotipą – DELFI) parodoma produkto sudėtis, ar tai sveika valgyti“, – apie savo sprendimo panaudojimą pasakoja pašnekovas.
Pasiteiravus, kiek kainuoja toks sprendimas. M. Valkevičius atsako, kad sąnaudos siekia apie 5 tūkstančius eurų.
M. Valkevičius sako, kad praėjusiais metais įmonės eksportas sudarė 10 proc., tai šiais metais sudarė 45 proc. „Mes orientavomės į Skandinavijos šalis: kur didesni biudžetai ir kur žmonės nori kažko inovatyvaus. Mes įmonėms sukuriame animuotą vizitinę kortelę“, – šypsosi M. Valkevičius.
Siekia sudominti Vokietijos viešąjį sektorių
Dar viena lietuvių įmonė, kuri turi progą savo veiklą pristatyti konferencijoje – „Dokobit“. Net jei įmonės pavadinimas jums yra nežinomas, jos technologiją naudojame kone kasdien, mat tai E. parašo ir identifikacijos sprendimų teikėja.
„Tai technologijos, kurios verslams padeda teigti elektronines paslaugas: sprendimus, kurie leidžia dokumentus pasirašyti elektroniniu parašu arba tinkamai atpažinti žmones, naudojant mobilų parašą, pavyzdžiui, „Smart-ID“. Didžioji dalis mūsų klientų yra iš privataus sektoriaus: bankai, telekomunikacijų bendrovės visame Baltijos regione ir Islandijoje“, – teigia „Dokobit“ direktorius Gintas Balčiūnas.
Viešajame sektoriuje, pasakoja pašnekovas, įmonės sukurtos technologijos yra naudojamos elektroniniuose valdžios vartuose. „Kai prie jų prisijungiate, kažkur giliai yra mūsų technologija, kuri tai įgalina. Jei vaiką užregistruojate į darželį, tai kažkur giliai irgi yra mūsų technologija“,– sako G. Balčiūnas.
Ir nors, kaip teigia pašnekovas, „Dokobit“ yra Vilniaus Užupio rajone įsikūrusi įmonė, didelė dalis klientų yra ir Latvijoje, Estijoje bei Islandijoje. Būtent viena iš Islandijos ministerijų jau naudojasi šios įmonės technologijomis, tad G. Balčiūnas viliasi, kad ir Vokietijos viešasis sektorius susidomės „Dokobit“ veikla.
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva užimą 1-ą vietą pagal skaitmeninius ir technologinius įgūdžius. Šiame pačiame reitinge pagal ryšių technologijas – 4-ąją vietą. Pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, į priekį praleisdama tik Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas ir Prancūziją.
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, išsivysčiusios infrastruktūros bei skaitmeninio raštingumo dėka, Lietuvos IRT sektorius augo sparčiausiai iš visų ekonomikos sektorių. Per pastaruosius penkerius metus jis augo apie 70 proc., kai bendras Lietuvos ekonomikos sektorių augimas vidutiniškai siekė apie 17 proc., o 2018 metais šio sektoriaus pardavimai užsienio rinkose ūgtelėjo beveik 14 procentų.
