Ateities spėjimas, bet ne iš tirščių
G. Skučaitė daugybę metų aktyviai domisi inovatyvių technologijų bei verslo plėtra pasauliniu mastu. Verslininkė, Socialinių mokslų kolegijos valdybos narė bei bendra-įkūrėja save pristato kaip futuristę ir ateities architektę. „Visada kalbu apie ateitį. Net gebu nuspėti ateitį, bet tai yra susieta su tendencijų ir įžvalgų paieška. Tai nėra ateities spėjimas iš delno ar kavos tirščių. Visuomet jaučiu, kokios yra pasaulinės tendencijos ir imuosi veiklos, kuri atlieptų jas“, – sako G. Skučaitė.
Taigi su kokiais iššūkiais, anot G. Skučaitės, mes susidursime ateityje? Kaip pagrindinę problemą pašnekovė įvardija žmogaus potencialo neišnaudojimą. „Mano manymu, didžiausia problema, kuri vienija kitas pasaulio problemas, yra žmogaus potencialo nepanaudojimas. Dabar turime technologijas, kurios gali perimti dalį žmogaus technologinių funkcijų, kurias jis atlieka darbe. Tampa akivaizdu, kad žmogaus potencialas lieka nepanaudotas. Tyrimai rodo, kad 87 proc. žmonių darbe yra nepatenkinti ir nelaimingi. Iš kitos pusės, reikia pažiūrėti, kiek žmogus praleidžia darbe: galima sakyti, kad žmogus praktiškai visą gyvenimą dirba, o 87 proc. iš jų – nelaimingi”, – teigia G. Skučaitė.
Anot jos, industrija, politikai, kariuomenė žmonės įstatė į tam tikrus rėmus, kuriuose mes veikiame kaip įrankis.
Tačiau šiandien, kai technologijos taip sparčiai keičiasi, dalis mūsų darytų funkcijų tampa nebereikalingos. „Technologijos perima didžiumą mechaninių funkcijų, kurias žmogus atlikdavo ir vis dar atlieka darbe. Tuomet iškyla klausimas: ką galėtų daryti žmogus, kas būtų daug humaniškesnio ir kokios yra mūsų išskirtinės savybės, bruožai, funkcijos, kurių negali perimti dirbtinio intelekto sistemos? Nes dirbtinis intelektas daugelį funkcijų gali atlikti geriau nei žmogus“, – svarsto G. Skučaitė.
Žmogus, teigia ji, dažnai būna save apribojęs ir mano, kad visą gyvenimą jam lemta daryti tą patį. Tačiau, pabrėžia verslininkė, žmonės turi išsilaisvinti. „Ko reikia pasauliui? Ne šiaip eksponentinio verslo, bet eksponentinės lyderystės. Žmonių, kurie sugeba kituose žmonėse pamatyti potencialą. Kartais žmonės savyje nemato to. Mes įpratę daryti tai, kas mums pasakoma. Tai buvo tam tikras žmonių valdymo būdas.
Kol žmogus gyvas, jis turi įprasminti savo egzistenciją. Tai, manau, yra Visatos dėsnis. Negali būti, kad žmogus, būdamas gyvas, tampa nebegyvybingu“, – įsitikinusi G. Skučaitė.
Kaip teigia pašnekovė, požiūris, kad žmogus turi būti vienos srities specialistų turi išnykti. „Kuo žmogus labiau atlieką nišinę funkciją, tuo labiau tai yra dirbtinio intelekto funkcija. Duok programai atlikti vieną konkrečią funkciją, ji per kelias valandas išmokti to, ko žmogui reikėtų kelių šimtų metų, kad išmoktų. Žmogus bus visiškai nepajėgus“, – teigia verslininkė.
Šiuo metu G. Skučaitės Silicio slėnyje kuriami produktai ir turėtų išlaisvinti žmogų ir padėti jam atrasti potencialą ne tik darbo srityje, bet ir pakeisti kaip mes mokomės bei gyvename.
Valstybės ar korporacijos dalins pinigus
Žmogaus potencialo atradimas ir išnaudojimas, anot G. Skučaitės ateityje taps dar svarbesne problema, mat tobulėjant technologijoms, žmonėms nebereikės parduotuvių ar didelių korporacijų – dėl skaitmenizacijos kiekvienas iš mūsų galės atliepti visas industrijas formas.
„Jei įmonės San Franciske per 48 valandas su 3D spausdintuvu atspausdina namą ir jis kainuoja apie 2 tūkstančius dolerių, tai pagalvokime: jei namo atspausdinimas trunka 48 val. tai mums bus labai paprasta atspausdinti bet ką. Tai visi tie, kurie sugebės ir norės, atlieps industrines formas“, – sako verslininkė.
Tačiau pastebi ji, tikrai ne visi žmonės sugebės prisitaikyti prie naujosios rinkos. „Gali būti, kad dalis visuomenės tikrai liks pasyvi ir gyvens iš kuriamų bazinių pajamų, kurias gal susitars mokėti didžiosios korporacijos ar valstybės. Tai dabar yra iš vienos pusės politinė, iš kitos pusės industrinė diskusija“, – sako G.Skučaitė.
Bazinės pajamos jau ne vienerius metus aptariama idėja. Jos šalininkai teigia, kad tai būtų besąlyginės išmokos visiems šalies gyventojams ar piliečiams.
Ši idėja yra ypač aktuali šiandien, kai vyksta sparti automatizacija. Anot bazinių pajamų šalininkų, tokios sistemos egzistavimas turėtų teigiamą poveikį darbo rinkai – nebijodami nedarbo, žmonės imtų ieškoti naujų veiklų, o saugumo jausmas išlaisvintų kūrybinį potencialą.
Šiai idėjai pritaria ir G. Skučaitė. Anot jos, ateityje reikės visiško naujo tipo infrastruktūros. „Pasibaigs ir parduotuvių era, kurių tiek pristatyta ir yra daugybė prekių. Žmonės supras, kad jie gali su 3D spausdintuvu atsispausdinti tai, ko jiems būtent reikia, tuo laiku, kai reikia. Visi labiau norės turėti sau pritaikyta daiktą, o ne vaikštinėti po prekybos centrus ir ieškoti masinės gamybos produkto“, – sako G. Skučaitė.
Ne tik atima, bet ir kuria darbo vietas
O kaip tie piliečiai, kurioms technologijos šiandien dar yra tolimas dalykas? Kaip gyvens žmonės, kurie neturi išmaniųjų telefonų ir dar nesinaudoja internetu? „Dabar pasaulyje turime apie 2 milijardus žmonių, kurie neturi jokio telefono, banko sąskaitos. Tie žmonės labai greitai pateks į internetą. Jiems greičiausiai didžiosios kompanijos išduos nemokamai telefonus, kad jie galėtų pirkti jų produktus.
Asmeniniai žmonių duomenys dabar yra didesnis turtas įmonėms nei telefonas. Žmonės šiuos duomenis atiduoda tai technologijai, kurią jie naudoja“, – sako pašnekovė.
Anot jos, artimiausiais metais daug tolimųjų reisų vairuotojų, kasininkų, pardavėjų neteks darbų. „Gal tai nevyks rytoj, bet tendencija ryškės. Dešimties metų laikotarpyje įvairių techninių specialybių darbuotojų nebeliks.
Iš kitos pusės, tyrimai rodo, kad kiekviena nauja technologija atima vieną darbo vietą, bet sukuria papildomai 1,7 darbo vietas. Tai reiškia, kad mažiausiai pusantro karto atsiranda daugiau karto vietų, tačiau jos yra kitokios. Galbūt tai kategorijai žmonių ne visos darbo vietos tiktų. Jie iškart iš tolimųjų reisų vairuotojų netaps programuotoju, bet matysime, kad atsiranda vis didesnis žmogiškų veiklų poreikis: bendruomenių kūrėjų“, – teigia G. Skučaitė.
Anot jos, vienišumas tampa pasauline epidemija, nors mes visi esame susieti įvairiais socialiniais tinklais. Vienišumu problemas, sako G. Skučaitė, galės spręsti tik žmonės, todėl atsiras poreikis naujai specialybei – bendruomenių kūrėjai.
„Empatijos industrija – tai nauja industrija. Robotai galės mus gerai pažinti, viską prisiminti, užsakyti tai, ko mums reikia, bet jie neturės gilios empatijos jausmo, kuris yra žmogaus kognityvinis ir tuo pačiu emocinis gebėjimas jausti.
Reikės žmonių, kurie gebės jausti, išklausyti, komunikuoti, greičiausiai jų reikės daugiau. Manau, kad judame link laikotarpio, kuriame susijungs amžių išmintis, kurią gali turėti vyresni žmonės, su naujausiomis technologijomis. Vyresni žmonės gali būti bendruomenių kūrėjai, jie padės mums geriau jaustis“, – svarsto pašnekovė. Ji pabrėžia, kad tokiems asmenims bazinės pajamos padės patenkinti poreikius.
Pasiteiravus, ar nebus taip, kad greičiau industrija automatizuosis, žmonės neteks darbų nei atsiras bazinės pajamos, G. Skučaitė prisipažįsta, kad visada stengiasi išlikti optimiste. „Visą laiką buvo pasakymų: atsiras nauja technologija ir kažkas liks be darbo. Bet pasaulyje yra tiek daug dalykų problemų, kurias reikia išspręsti. Žmonėms visada bus ką veikti. Visada bus ką dirbti. Manau, kad kiekviename žmoguje yra didesnis potencialas negu tai, ką jis atlieka. Tai mano humanistinė ir, šiuo atveju, ideologinė pozicija“, – atsako G. Skučaitė.
