„Techniniais parametrais telefonų gamintojams žmones nustebinti sudėtinga, prie galimybių ribos artėja ir juose diegiamos vaizdo kameros. Visgi pažvelgus, kiek fotografija telefonuose pažengė per pastaruosius 15 metų, pokyčiai akivaizdūs. Į juos ir siekėme atkreipti dėmesį atlikdami šį eksperimentą. Jo rezultatai verčia susimąstyti, ko galima tikėtis per ateinančius 15 metų“, – sako „Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.

Į fotografijos mūšį stojo aštuoni skirtingų gamintojų telefonų modeliai. Pirmųjų fotografuojančių telefonų garbę gynė 2004 metais išleistas „Sony Ericsson k500i“ ir po metų pasirodęs „Nokia 6101“. Taip pat patikrinome, kaip atrodo 2008 metais pristatyto „Apple iPhone 3G“, 2009 metų „Nokia 5230“, 2011 metų gamybos „Blackberry 9360“ ir 2016 metų „Huawei Mate 9“ nuotraukos. Naujausius flagmanus teste atstovavo neseniai į prekybą išleistas „OnePlus 7 Pro“ ir tik šį penktadienį prekyboje pasirodysiantis „Samsung Galaxy Note 10+“. Beje, pastarąjį technologijų apžvalgininkai tituluoja geriausiai fotografuojančiu telefonu, koks iki šiol buvo išleistas.

Renkantis kadrus ir spaudant mygtukus pagalbos nykštį „Telia“ komandai ištiesė profesionalus keliautojas ir kelionių fotografas Linas Marcišauskas. Su juo testavome skirtingas kamerų galimybes, tokias kaip kontrastas ir ryškumas, spalvų sodrumas ir tikroviškumas, artimas fokusavimas bei, žinoma, fotografavimas tamsoje.

Kai nematai, ką fotografuoji

Fotografavimo eksperimentas parodė, kad akivaizdžiausi skirtumai matomi prieš daugiau nei penkmetį išleistų telefonų nuotraukose. Pavyzdžiui, „Sony Ericsson k500i“ fotografuoja vos įžiūrimus 160 x 120 pikselių raiškos paveikslėlius, kurie užima 6 KB – net tekstinis dokumentas šiandien yra apie 10 kartų didesnis. „Nokia 6101“ darytos nuotraukos jau buvo didesnės, nors vis dar atrodė lyg fotografuotos telefoną įdėjus į peršviečiamą maišelį.

Fotografavimo eksperimentas
Foto: Organizacijos nuotr.

Naujesniais telefonais darytos nuotraukos buvo aiškesnės ir kokybiškesnės. Tačiau „Nokia 5230“ sugebėjo įamžinti vos 5 kadrus, kurių kiekvienas užėmė nuo 200 iki 500 KB vietos, o panorus fotografuoti šeštąjį, pranešė, kad jo atmintinėje trūksta vietos. Be šių nuotraukų telefone daugiau nieko nebuvo įrašyta.

Itin ribotą – apie 30 kadrų – atmintį nuotraukoms buvo rezervavęs ir „Blackberry 9360“. Reikia pastebėti, kad ir jo nuotraukos užėmė daugiau vietos, vidutiniškai nuo 500 KB iki 1 MB. Tuo metu „iPhone 3G“, nors turi „Bluetooth“ ryšį, neleido juo perkelti nuotraukų į kompiuterį, mat jis skirtas tik belaidėms ausinėms prijungti.

Beje, nei vienas iš šių antikvarinių įrenginių neturėjo ir asmenukių kameros, tad „selfius“ teko fotografuoti apsukus telefoną ir nematant, ką fotografuoji.

Fotografavimo eksperimentas
Foto: Organizacijos nuotr.

Trečius metus skaičiuojantis „Mate 9“ nuo dabartinių flagmanų atsiliko tiek fotografijų kokybe, tiek galimybėmis, bet skirtumai jau ne tokie akivaizdūs. Tuo metu šiųmetiniai flagmanai „OnePlus 7“ ir „Samsung Note 10+“ konkuravo, kurio kameros kampas platesnis, optinis artinimas kokybiškesnis ir efektai labiau traukia akį.

Peržiūrėjus gautas nuotraukas, galima apibendrinti, kad kamerų galimybės ir kokybė per daugiau kaip dešimtmetį šovė į viršų kaip raketa. Naujausiais telefonais užfiksuoti kadrai be didelių korekcijų jau gali puošti namų sienas, kompiuterio ekranus ar tapti puikiais atvirukais draugams.

Fotografavimo eksperimentas
Foto: Organizacijos nuotr.

Šiandien pasaulyje – 1,7 mlrd. fotografų

Fotografijos istorija prasidėjo dar 1822 m., kai buvo užfiksuota pirmoji pasaulyje nuotrauka. Formaliai fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839 metai, kai buvo sukurtas pats fotografijos terminas. O skaitmeninės fotografijos pradžia laikomi 1957-ieji, kuomet į kompiuterį buvo perkelta pirma nuotrauka.

Ir, atrodo, fotografijos tobulėjimui ribų nėra. Šiandien dauguma profesionalių fotoaparatų gamintojų siūlo 40–50 megapikselių raiškos įrenginius, o Danijos kompanija „Phase One“ neseniai išleido itin prabangų fotoaparatą, gaudantį nuotraukas įspūdinga 151 megapikselių raiška. Jo kaina – 52 tūkst. JAV dolerių.

Žinoma, ne vien pikseliai lemia nuotraukos kokybę. Telefonų gamintojai megapikselių kare jau kurį laiką nebedalyvauja, ir, kaip pastebi fotografas L. Marcišauskas, labiau stengiasi tobulinti nuotraukų apdorojimo technologijas bei programinę įrangą.

Fotografavimo eksperimentas
Foto: Organizacijos nuotr.

„Naujausi telefonai vos užfiksavus nuotrauką atlieka daugybę veiksmų, kurių žmonės nė nepastebi: sujungia skirtingais objektyvais fiksuotus kadrus į vieną, apdoroja taikant didelio dinaminio diapazono (HDR) technologiją, pašalina triukšmą, padidina ryškumą ir kt. Ateityje, manau, viena iš funkcijų, kuri sulauks didžiausio telefonų gamintojų dėmesio, bus optinis vaizdo artinimas“, – sako fotografas

Tuo metu fotoaparatų ateitis atrodo miglota. Ir vienas didžiausių fotoaparatų gamintojų „Canon“ prognozuoja, kad jau per artimiausius dvejus metus ši rinka gali susitraukti perpus. Su tokiomis prognozėmis sunku nesutikti, žinant, kad pasaulyje yra per 1,7 mlrd. išmaniųjų telefonų naudotojų.

„Telefonai tikrai gali išstumti fotoaparatus ir jie tai jau daro. Bet nemanau, kad fotoaparatai visiškai išnyks. Vis tiek liks profesionalių fotosesijų poreikis, taip pat jie bus naudojami meninei fotografijai, nors nebūtinai patys naujausi modeliai. Aš ir pats fotografuoju ne tik telefonu, skaitmeniniu fotoaparatu, bet ir legendiniu „Zenit“. Tai priverčia sustoti, įvertinti akimirką, pagalvoti apie fiksuojamą kadrą, ar jis tikrai vertas fotojuostos“ – kalba L. Marcišauskas.

Fotografavimo eksperimentas
Foto: Organizacijos nuotr.

Patarimai ne tik pradedantiems

Kadangi telefonuose fotojuostos taupyti nereikia, žmonės įprato nuotraukas pyškinti dešimtimis ar net šimtais. Ir tame nėra nieko blogo – kaip teigia L. Marcišauskas, jis ir pats skaitmeniniu fotoaparatu viename renginyje kartais užfiksuoja 500, 800 ar visą tūkstantį kadrų. Tiesa, vėliau juos tenka kruopščiai atrinkinėti.

Tam, kad telefono nuotraukų galerijos nereikėtų nuolat peržiūrėti ir valyti, fotografas pateikia penkis patarimus:

  1. Atsidarykite savo telefono kameros nustatymus ir juos pasinagrinėkite – galite rasti išties naudingų ir įdomių dalykų, pavyzdžiui, fotografavimo efektų, naktinės fotografijos nustatymų arba, pavyzdžiui, sužinoti, kad jūsų telefonas gali užfiksuoti kadrą jums pakėlus ranką ir nereiks spausti jokio mygtuko.
  2. Žmonės įpratę nuotraukas fotografuoti akių lygyje, bet jei norite būti originalūs – paieškokite kitų perspektyvų, kampų, pavyzdžiui, atsistokite ant suoliuko, pritūpkite ar laikykite telefoną prie pat žemės.
  3. Tas pats objektas skirtingu dienos laiku gali atrodyti visiškai kitaip. Kiekvienas fotografas žino, kad magiškiausi būna rytai, kuomet teka saulė, ir vakarai, kuomet ji leidžiasi. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar saulė „negadina“ kadro, pavyzdžiui, žmones geriau fotografuoti šešėlyje, tuomet jie bus atsimerkę ir nesusiraukę, kaip stovėdami prieš saulę.
  4. Pagrindinis nuotraukos objektas neprivalo būti jos centre. Pabandykite fiksuojamus objektus „įrėminti“. Pavyzdžiui, jei fotografuojate pastatą, atsitraukite toliau, kad jį užklotų medžių šakos. Jei norite meniško vaizdo, stebėkite į kadrą patenkančias linijas – žmonės jas pastebi pasąmonėje, taigi jei ant šių linijų ar jų susikirtimo taške bus fiksuojamas objektas, jis atkreips papildomą dėmesį.
  5. Jei fotografuoti nedrąsu, galite tai atlikti „slapta“. Pavyzdžiui, įjungus fotoaparato programą ir prijungus ausines, jų mygtukas atliks fotografavimo veiksmą. Arba galite vaidinti, kad darotės asmenukę, o iš tiesų fotografuoti tiesiai prieš jus esantį vaizdą. Tik neužmirškite išjungti garsą!