Technologijų kompanijų monopolis – politinis JAV ginklas
Įsiplieskusio prekybos karo įkarštyje, JAV uždraudė vienai iš minėtų kompanijų tiekti savo technologijas Kinijos technologijų bendrovei „Huawei“. Tikėtina, kad šis draudimas, be kitų pasekmių, taip pat paspartins diskusijas Europos kibernetinio saugumo klausimais.
Europoje kibernetinio saugumo, duomenų tvarkymo ir ekosistemų valdymas vis didesniu mastu yra sutelkiamas vienos šalies bendrovėse. Kone monopoline tapusi JAV operacinių sistemų kūrėjų padėtis rinkoje daro Europos technologijų sektorių pažeidžiamą ir priklausomą nuo Jungtinių Valstijų bei tarptautinių susitarimų ne itin paisančio šios šalies lyderio įnorių ir valios.
Tai tampa akivaizdu stebint JAV ir Kinijos prekybos karo veiksmus. Programinės įrangos sistemų eksporto draudimu vienai iš pirmaujančių Azijos regiono technologijų kompanijų JAV neabejotinai siekia įgyti pranašumą įsiplieskusiame prekybos kare. Tokiu būdu privati bendrovė tampa politinės dviejų valstybių kovos įkaite.
Kitas taikinys Europa?
Ir nors daugeliui europiečių šie įvykiai gali atrodyti tolimi ir mažai juos teliečiantys, tačiau tokia taktika, kuomet galingiausia pasaulio valstybė beveik monopolinę poziciją užimančias savo technologijų kompanijas paverčia instrumentu politiniuose ir ekonominiuose galios žaidimuose turėtų neraminti visus skaidria ir konkurencija grįsta verslo aplinka bei saugia technologijų infrastruktūra suinteresuotus žmones.
Kas jei kitu JAV prekybos karo taikiniu taps Europos Sąjunga? Dabartinė JAV administracija jau yra grasinus papildomais muitais apmokestinti iš Europos importuojamus automobilius. Nesunku įsivaizduoti, kad Donaldas Trumpas paaštrėjus nesutarimams su Europos lyderiais galėtų imtis ir dominuojančios JAV technologijų kompanijų padėties suteikiamų svertų.
Jau ir dabartinių – prieš Kinijos bendrovę nukreiptų – veiksmų atveju žalos patyrė vartotojai ir įmonės visame pasaulyje – taip pat ir Europoje. Dėl sprendimo netiekti „Huawei“ „Android“ operacinės sistemos nukentėjo daugybė tarpininkaujančių įmonių ir rangovų. Be to, finansų rinkose sumažėjo pasitikėjimas laisvos prekybos prognozuojamumu, sulėtėjo investicijos. Susvyravo ir vartotojų pasitikėjimas kasdien naudojamų technologijų saugumu.
Šiai žalai atitaisyti gali prireikti daug laiko ir pastangų. Tačiau visiškai neaišku, ar JAV administracija ir toliau nepriiminės destruktyvių sprendimų – šįkart galbūt nukreiptų į Europos bendroves ir technologijų infrastruktūrą.
Būtina didinti skaitmeninę nepriklausomybę
Europa, ir ypač tokios šalys kaip Lietuva, gerai žino, ką reiškia priklausyti nuo galingos valstybės kontroliuojamų gyvybiškai svarbių resursų ir infrastruktūros. Dėl to Europos šalys įdėjo nemažai pastangų siekdamos energetinės nepriklausomybės nuo Rytų kaimynės. Šiandien turbūt mažai kas prieštarautų, kad technologinė infrastruktūra ir kibernetinė erdvė yra lygiai tiek pat, o gal net labiau, svarbios valstybės gyvenimui ir suverenumui nei energetiniai ištekliai ir tinklai. Tačiau technologijų ir skaitmenine nepriklausomybe dar rūpinamasi vangiai.
Dabartinis konfliktas tarp JAV ir Kinijos turėtų tapti rimtu signalu Europai, kuriai būtina plėtoti ir stiprinti savo skaitmeninę nepriklausomybę. Panorėjusios Jungtinės Valstijos tokių pat represinių veiksmų gali imtis prieš bet kurią valstybę ar konkrečią jos bendrovę. Tai yra grėsmė ne tik sąžiningai konkurencijai pasaulyje, bet ir valstybių saugumui. Tad Europos lyderiai turėtų labai rimtai įvertinti grėsmes ir sukurti efektyvią skaitmeninės nepriklausomybės ir saugumo strategiją bei konkrečias priemones jos įgyvendinimui.
