Vidinė motyvacija, artimųjų ir draugų palaikymas padėjo apsispręsti, ji atsisakė ankstesnio darbo ir visą savo laiką skyrė persikvalifikavimui, praktikai, mentorystės ir konsultacijų programai „Women Go Tech“, kol galiausiai technologijų kompanijoje pavyko įsidarbinti programuotoja, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Į technologijų sritį – iš fizikos
Po mokyklos Eglė studijoms pasirinko Moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos bakalaurą, vėliau – biofizikos magistrą, o baigusi studijas dirbo pagal specialybę mokslinėje laboratorijoje Nacionaliniame vėžio institute, taip pat pardavimų vadybininke analitinės diagnostikos skyriuje. Vis dėlto merginą nuolat lydėjo jausmas, kad darbe ji daro tai, ką moka ir gali, tačiau pašaukimo tam nejaučia. Sulaukusi aplinkinių palaikymo, E. Daugėlaitė ryžosi pakeisti darbo sritį ir pradėjo mokytis programuoti. Jos nuomone, sėkmingą persikvalifikavimą lėmė draugų pavyzdžiai, kurie suteikė jai daugiau drąsos ir pasitikėjimo.
„Nemažai buvusių kursiokų fizikų pasuko į programavimą, jie skatino ir mane pasidomėti šia sritimi. Todėl kiek daugiau nei prieš pusę metų nusprendžiau išeiti iš darbo ir visas savo jėgas skirti šiam tikslui – išmokti programuoti. Pradėjusi mokytis programuoti Java kalba supratau, kad seniai kada buvau taip įsitraukusi į kokią nors veiklą. Sunkiausia buvo ryžtis šiam žingsniui, tačiau kai priėmiau sprendimą, skyriau labai daug laiko mokymuisi, nes norėjosi dar ir dar“, – apie tai, kaip pasuko į technologijų sritį, pasakoja Eglė.
Išėjusi iš darbo vilnietė daugiau nei pusę metų savarankiškai mokėsi programavimo subtilybių, baigė kursus programavimo mokykloje ir nusprendė pradėti ieškoti praktikos vietos.
Kaip sako Eglė, motyvacijos ir noro tikrai netrūko, tačiau ne viskas klojosi sklandžiai: „Baigus kursus, pirmą programuotojos praktiką susirasti nebuvo labai lengva. Nors siunčiau daug laiškų, dažniausiai negaudavau jokio atsakymo. Pati jaučiausi turinti pakankamai žinių praktikantės pozicijai, tačiau, manau, pakliūti į pokalbius trukdė kitoks mano profilis – galėjo pasirodyti, kad turiu per mažai žinių, palyginti, pavyzdžiui, su informacinių technologijų studentais“, – sako Eglė.
Ieškodama praktikos vietos ji suprato, kad šioje rinkoje Lietuvoje praktikantų ieškoma nedaug, dažniau įmonės renkasi vadinamojo middle ir senior lygio specialistus. Tačiau Eglės entuziazmas nenuslūgo – galiausiai ji rado Java programuotojos praktikos vietą informacinių technologijų įmonėje, kur lengvai įsiliejo į komandą.
„Women Go Tech“ padėjo atrasti kelią
Mokydamasi ir gilindamasi į programavimo sritį Eglė atrado programą „Women Go Tech“. Nors apie ją žinojo nedaug, užpildyti programos anketą lėmė noras gauti dar daugiau žinių, atrasti žmogų, kuris padėtų toliau siekti savo tikslo.
Patekus į programą „Women Go Tech“ Eglės mentoriumi tapo dr. Vytautas Ašeris, „Danske Bank“ Turto ir investicijų valdymo departamento Lietuvos padalinio vadovas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius. „Sužinojusi, kad mano mentorius užima itin aukštas pareigas, prieš pirmąjį susitikimą nerimavau. Visgi susipažinę greitai radome bendrą kalbą, o jo ilgametė patirtis tikrai padėjo išsigryninti savo tikslus“, – sako E. Daugėlaitė.
Svarbu ne tik techninės žinios
Tapusi programos ugdytine Eglė suprato, kad, norint siekti sėkmingos karjeros technologijų srityje, svarbios ne tik techninės žinios, bet ir bendravimo įgūdžiai, platus suvokimas ir mąstymas. Prie to itin prisidėjo Eglės mentoriaus perduota patirtis, patarimas išsigryninti galimybes ir norus.
Be visos pagalbos, kurią suteikė mentorius, Eglė išskiria tai, kad jis labai padėjo suprasti, kaip reikėtų skaityti ir vertinti darbo skelbimus. Neretai jauni specialistai atmeta dominančias pozicijas baimindamiesi, kad neatitinka reikalavimų – šiuo atveju mentorius tapo tarpininku tarp ugdytinės ir galimybių darbo rinkoje.
„Išsirinkau vieną tikrai sudominusią įmonę „Asseco Lietuva“, išsiunčiau CV bei motyvacinį laišką, pasiruošiau, nuėjau į pokalbį ir mane priėmė. Pabaigusi praktiką iškart prisijungiau prie naujo kolektyvo – tapau jaunesniąja programuotoja. Nors iššūkių netrūksta, grįžusi namo daug mokausi savarankiškai. Tikra tiesa, kad norėdamas būti sėkmingu programuotoju turi degti noru nuolat tobulėti tiek darbe, tiek laisvalaikiu“, – atskleidžia E. Daugėlaitė.
Tikslas – kurti pokytį
Kaip sako Eglės mentorius V. Ašeris, dirbdamas su ugdytine jis koncentruojasi į tikslo iškėlimą bei įgūdžių tobulinimą – svarbiausia išsiaiškinti tai, ką norima pasiekti, o tada imtis priemonių tam įgyvendinti.
„Mentoriumi skirtingose organizacijose dirbu jau ketverius metus, tad šis vaidmuo jau buvo pažįstamas, tačiau anksčiau neturėjau patirties konkrečiai į moterų auditoriją orientuotoje mentorystėje. Nors ši tema sudėtinga, dirbdamas skandinaviškos kultūros įmonėje, daug bendraudamas su partneriais iš tų šalių supratau, kad jie tikrai stipriai pažengę į priekį ir mums dar yra nemažai ko iš jų pasimokyti. Iškėliau iššūkį ir sau – prisidėti prie pokyčio kūrimo, o kartu ir pačiam patobulėti“, – pabrėžia V. Ašeris.
Pasak jo, šiandien dar yra nusistovėjusi klaidinga nuomonė apie tipinį programuotojo profilį, kuriame moteriai vietos tikrai nedaug. Šio stereotipo pasekmes atspindi ir technologijų srityje dirbančiųjų statistika – vyrų čia dauguma, o to priežasčių, tikriausiai, reikėtų ieškoti dar mokyklose. „Mano patarimas labai paprastas ir pritaikomas visiems – svarbiausia turėti aiškų tikslą bei noro jo siekti. Tuo tarpu merginas norėčiau padrąsinti labiau pasitikėti savimi bei išnaudoti savo bendravimo įgūdžius (soft skills), o technines žinias tikrai galima įgyti su laiku“, – sako mentorius.
