„Alphabet Inc.“ padalinys tobulina „Chrome“ naršyklę: nuo šiol interneto svetainių kūrėjai turės nurodyti, kokiu mastu gali sekti jų naudojama programinė sekimo įranga, dar žinoma kaip slapukai. Tai leis žmonėms lengviau pasirinkti, kurie slapukai juos sekti gali, o kurie – ne.
„Norime, kad vartotojai turėtų realų pasirinkimą ir patogų valdymą, – interviu pabrėžė „Chrome“ vyriausiasis produkto direktorius Benas Galbraithas. – Nenorime primesti kažko, kas tik supainiotų žmones, arba būtų taip giliai užkasta, kad niekas nerastų.“
Permainos prasidėjo po to, kai reguliuotojai ir vartotojai visame pasaulyje ėmė reikalauti didesnio skaidrumo paaiškinant, kaip naudojami jų asmeniniai duomenys, ir daugiau privatumo nuostatų, kurios leistų apsisaugoti nuo sekimo internete. „Google“ milžiniškas reklamos verslas priklauso nuo informacijos apie žmones rinkimo – kur jie eina, ką perka, ką skaito – ir tikslinių reklaminių skelbimų siuntimo.
Pokyčiai gali sutrikdyti reklamos pramonę. Apie 70 proc. interneto naršytojų naudojasi „Chrome“, todėl „Google“ pagal nutylėjimą yra pagrindinis informacijos apie vartotojus saugotojas. Šiais metais paskelbta „Adweek“ ataskaita, kurioje teigiama, kad „Google“ gali apkarpyti slapukų skaičių, sumažino reklamos technologijų bendrovių „Criteo SA“ ir „The Trade Desk Inc.“ akcijas, nes jų verslas iš dalies priklauso nuo vartotojų sekimo.
„Google“ puoselėjamoje pasaulio vizijoje interneto svetainės turi turėti galimybę identifikuoti, prisiminti ir sekti vartotojus, jeigu tik žmonės apie tai žino ir gali to atsisakyti. Patogu, kai banko svetainė prisimena jūsų prisijungimo informaciją; bet nejauku, kai tą patį prisimena ir svetainė, į kurią papuolėte atsitiktinai paspaudę reklaminį skelbimą.
„Chrome“ jau dabar leidžia žmonėms užblokuoti visus slapukus, tačiau toks veiksmas reiškia, kad vartotojai praranda ir kai kuriuos šių įrankių privalumus, antradienį tinklaraštyje rašė B. Galbraithas ir „Chrome“ inžinerijos direktorius Justinas Schuh.
„Kategoriški sprendimai, blokuojantys visus slapukus, šiais laikais gali ženkliai pabloginti interneto naršymo patirtį“, – pažymėjo abu vadovai.
Suteikti žmonėms daugiau pasirinkimo galimybių, nei „taip arba ne“, dera su kitais pokyčiais, kurių ėmėsi „Google“ imperija – pavyzdžiui, leisti vartotojams nustatyti, kad kas tris ar aštuoniolika mėnesių būtų ištrinti visi vietos nustatymo duomenys.
Abu šie pokyčiai bando pakeisti „taip arba ne“ modelį, kurį vartotojai turi dabar: arba būti sekamiems nuolat, arba niekada. „Google“ verslas ir interneto vizija reikalauja tam tikro sekimo ir duomenų rinkimo, tačiau bendrovė vis dažniau susitaiko su tuo, kad dauguma žmonių nori žinoti, kad šį procesą kontroliuoja.
„Google“ taip pat paskelbė netrukus išleisianti įrankį, kuris padės žmonėms išsiaiškinti, kodėl jiems buvo parodytas vienas ar kitas „Google“ reklaminis skelbimas, ir kuri reklamos technologijų bendrovė pateikė informaciją, leidusią asmeniškai pritaikyti reklamos turinį. „Google“ pakvies ir kitus reklamos pramonės žaidėjus pateikti vartotojams jų duomenis, kad šie galėtų juos peržiūrėti.
