Prie Indijos krantų netoli paplūdimių sukiojasi piratų laivai. Tik jie nesižvalgo į pro šalį plaukiančius žvejus ar prekybinius laivus – jie siurbia smėlį. Kadangi jie darbuojasi ir dieną, ir naktį, o jokių leidimų neturi, visi supranta, kad teisėsauga apie tai žino, bet nieko nesiima. Tiksliau imasi – pelnosi iš to paties verslo.
Smėlis vagiamas ir nuošaliuose Indijos kaimuose. Atvykę smėlio mafijos ekskavatoriai neprašo savininko sutikimo – smėlis kasamas lyg niekur nieko, o tada išvažiuoja į didžiuosius miestus. Ką daro žemių savininkai? Nieko. Jei priešinasi, jie gali būti sumušti arba nužudyti. Smėlis atviruose sunkvežimiuose keliauja ten, kur jo trūksta – į milžiniškas statybvietes Mumbajuje, Naujajame Delyje ar kituose miestuose.
Smėlis – gausiausiai statybose naudojama medžiaga. Jos reikia betonui, tačiau reikia ir stiklui, tinkui, kai kurioms dangoms ir net landšaftui. Juodoji smėlio rinka smėlio vagystes pavertė didžiausią pelną nešančia organizuota kriminaline veikla Indijoje. Ar galite tuo patikėti? Smėlio mafija pagal uždarbį yra didesnė už narkotikų – sveiki atvykę į 21-ąjį amžių.
Tuo tarpu Maroke tai – antra didžiausia organizuota kriminalinė veikla šalyje, bet ką tai guodžia? Grupuotės vagia ištisus balto smėlio paplūdimius. Manoma, kad bent pusė statybose Maroke naudojamo smėlio yra vogtas. Vėlgi, veiksmų prieš šį gamtai labai žalingą nusikaltimą nesiimama, nes smėlio mafija yra labai pavojinga, o ją palaiko ir statybų sektorius.
Maždaug 80 proc. pastatų yra statomi iš betono, kuriam reikia labai daug smėlio. Manote, kad pasisekė tiems, kurie gyvena dykumoje? Dubajus didžiąją statyboms tinkamo smėlio dalį importuoja iš Australijos – dykumos smėlis yra per daug smulkus. Tinkamas smėlis randamas tik priešistorinių jūrų vietose ir paplūdimiuose. Tuo tarpu ant vandenynų dugno smėlio yra nedaug. Šiuo metu žmonija naudoja daugiau smėlio, nei Žemė gali sukurti. Taigi, šis resursas sparčiai senka, todėl nusikalstamumo tik daugės. Kuo labiau paklausa pranoks pasiūlą, tuo ryžtingesni bus nusikaltėliai.
Bet ar yra išeičių? Na, mokslininkai nuolatos kuria naujas medžiagas, kurios tampa statybų technologijų inovacijomis. Tačiau greičiausiai geriausių rezultatų pasieksime geriau perdirbdami statybines atliekas. Danijoje įvesti papildomi mokesčiai už žaliavas paskatino įmones efektyviau perdirbti nugriautų pastatų medžiagas. 1985 metais šalyje buvo perdirbama tik 12 proc. statybinių atliekų. 2004 metais šis rodiklis pasiekė 94 proc.
