Tokioje situacijoje atsidūrė ir vilnietis Vytenis. Iš rankų iškritęs „iPhone 7“ telefonas ir po smūgio suskilęs ekranas sukėlė vyrui daug problemų. Jis kreipėsi į oficialius „Apple“ telefonų servisus ir į paprastas išmaniųjų taisyklas.
„Palyginęs kainas nutariau pataupyti ir pas neautorizuotus meistrelius pakeisti ekraną į neoriginalų. Tai man kainavo 90 eurų, deja, prastas ekranas prastai ir veikė, sugedo „Home“ mygtukas, negalėjau normaliai naudotis telefonu, todėl vėl nunešiau jį meistrams. Jie pažadėjo pataisyti, bet tai užtruko ne vieną savaitę.
Kasdien turėjau skambinėti ir klausti, kada sutaisys man telefoną, jie vis žadėjo, kad rytoj, kad popiet, bet nieko nebuvo padarę. Kai pagaliau atgavau išmanųjį, ekranas ir vėl blogai veikė, prasidėjo ta pati istorija. Toks taisymas truko tris mėnesius. Galiausiai įsiutęs pradėjau reikalauti, kad telefonas tuoj pat būtų sutaisytas arba pakeistas nauju. Nežinau, kokiais keliais, bet jie galiausiai pakeitė mano suvargusį „iPhone 7“ visiškai nauju“, - prieš metus įvykusią nemalonią istoriją pasakoja Vytenis.
Dabar vilnietis turi kito modelio „iPhone“ telefoną, deja, ir šio ekranas įskilo. Pasidomėjęs, kiek kainuotų pakeisti ekraną nauju, Vytenis sužinojo, kas autorizuotuose salonuose tai kainuotų 340-350 eurų, neautorizuotose taisyklose originalus ekranas kainuotų 280 eurų, o neoriginalus – 194 eurus.
„Nebesiryžtu kreiptis į neautorizuotas taisyklas, nebenoriu vėl problemų, bet mokėti 350 eurų autorizuotuose taisyklose taip pat ranka nekyla. Kol kas tiesiog naudoju savo telefoną įskilusiu ekranu“, – pasakoja Vytenis.
Lieka galioti garantija
Kainos autorizuotose servisuose ir paprastose taisyklose skiriasi vos ne kartais. Kas tai lemia?
Išmaniuosius telefonus taisančios bendrovės „MTTC“ Technikos skyriaus vadovas Andrius Mieželis aiškina, kad autorizuotas serviso centras turi visą reikiamą gamintojo techninę, programinę ir žinių bazę, kad įrenginys po remonto atitiktų griežtus gamintojo reikalavimus.
„Atliekant remontą autorizuotame centre, įrenginiui lieka galioti gamintojo garantija ir jis atitinka gamintojo technines, saugumo ir funkcines specifikacijas. Kad atitiktų šiuos reikalavimus naudojamos tik gamintojo originalios atsarginės detalės. Po remonto tikrinamos ne tik funkcijos, susijusios su kliento nusiskundimu, bet ir atliekami bendri funkcionalumo testai ir specialios patikros, kaip, pavyzdžiui, įrenginio atsparumo drėgmei testas – ar IP* sertifikacija turintis įrenginys išlieka atsparus drėgmei. Tai yra pagrindiniai autorizuoto serviso centro privalumai, lyginant su neautorizuotu servisu“, – sako A. Mieželis.
Jis pabrėžia, kad labiausiai autorizuotuose ir kituose išmaniųjų įrenginių taisyklose skiriasi ekranų keitimo kainos.
„Taip yra todėl, kad autorizuoti serviso centrai, laikydamiesi gamintojo reikalavimų, keičia visą ekrano komplektą – išorinį stiklą (liečiamą paviršių) ir vidinį LCD ekraną. Neautorizuoti servisai keičia tik viršutinį stiklą“, – tikina specialistas ir perspėja, kad po neautorizuoto remonto (pvz. ekrano keitimo) telefonui nebegalioja gamintojo suteikta garantija.
Skundų netrūksta
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą prašymai dėl mobiliųjų telefonų ir kitų ryšio įrenginių pasiekia dažnai. 2018 m. duomenimis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo apie 700 vartotojų prašymų dėl informacijos ir ryšių technologijų prekių. Tai sudaro 17 proc. vartojimo prekių srityje išnagrinėtų vartotojų prašymų.
Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl mobiliųjų telefonų kokybės, dėl netinkamai garantinio remonto įmonėje nustatyto mobiliojo telefono gedimo ir nepagrįstai reikalaujamo sumokėti diagnostikos mokesčio, dėl garantinio aptarnavimo metu nustatytų mechaninių mobiliųjų telefonų pažeidimų, su kuriais vartotojai nesutinka, dėl užtrukusio garantinio remonto arba dėl garantinio remonto metu sugadinto mobiliojo telefono.
Dažniausiai kreipiasi nepatenkinti gamintojo įgaliotuose servisuose teikiamomis paslaugomis, o skundai dėl neautorizuotų taisyklų teikiamų paslaugų yra pakankamai reti.
„Pažymime, kad nekokybišką paslaugą (šiuo atveju – garantinio arba negarantinio remonto paslaugą) įsigijęs vartotojas gali remtis Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalimi ir savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš paslaugos teikėjo:
1) nemokamai pašalinti paslaugos trūkumus;
2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės paslaugą tinkamos kokybės paslauga;
3) atitinkamai sumažinti kainą;
4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
Visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės paslaugos pardavimo, atlyginimą. Atkreipiame dėmesį, kad keliant reikalavimą atlyginti nuostolius, nukentėjusiajai šaliai yra keliama pareiga konkrečiais įrodymais pagrįsti patirtų turtinių nuostolių dydį, o jei ji negali nuostolių tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas“, – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su paslaugos teikėjo atsakymu, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
