Vos nusileidus saulei čia, Kourou, Prancūzijos Gvianos pakrantėje, „Arianespace SA“ raketa pakėlė ir paleido skrieti orbita šešis palydovus, kuriuos sukūrė „OneWeb Systems Inc.“. Maždaug po dviejų valandų „OneWeb“ pranešė, kad palydovai įsitvirtino sėkmingai. Skalbyklės dydžio įrenginiai yra pirmieji iš tūkstančių, skirtų tiekti greitaeigio interneto paslaugas daugiau nei trims milijardams žmonių, kurie šiandien negali jomis naudotis.
„Į šią raketą sudėta daug vilčių“, – teigė „OneWeb“ įkūrėjas Gregas Wyleris interviu prieš palydovų paleidimą.
„OneWeb“ palydovai – dalis privačių kosmoso investicijų bumo, kurį kursto lenktyniavimas siekiant aplink Žemę sukurti kompiuterijos ir duomenų perdavimo gaubtą. Šiuo metu rengiami palydovai per ateinančius kelerius metus padidintų planetos orbita skriejančios aparatūros kiekį mažiausiai penkis kartus.
2012 m. „OneWeb“ įkūrė idealistas, nenuilstantis ir neretai kontroversiškai vertinamas G. Wyleris, kurio pastaroji gyvenimo misija – įvesti internetą visuose pasaulio kampeliuose. Bendrovė surinko daugiau nei 2 milijardų dolerių finansavimą iš Richardo Bransono „Virgin Group“, „SoftBank Group Corp.“, „Qualcomm Inc.“, „Airbus SE“ ir kitų, kad pastatytų pirminę 650 palydovų flotilę, kurį vėliau turėtų išaugti iki 1980 vienetų. Palydovams bus pavesta spinduliuoti internetą į pigias antenas, įtaisytas tokiuose pastatuose kaip ligoninės, mokyklos ir gyvenamieji namai, kurių negali pasiekti skaidulinės optikos kabeliai.
„OneWeb“ maždaug vieneriais metais atsilieka nuo termino: G. Wyleriui teko stebėti, kaip Elono Musko „SpaceX“ praėjusiais metais pristatė bandomųjų palydovų porą, skirtų konkuruojančiai kosminio interneto paslaugai teikti.
Be to, startuolis buvo spaudžiamas paleisti palydovus iki lapkričio pabaigos, kai nesibaigė jo teisė į spektro dalį. Tiek „OneWeb“, tiek „Space Exploration Technologies Corp.“ šiemet planuoja paleisti palydovų flotiles, kad galėtų pradėti plačiau teikti savo paslaugas ir aprėpti didesnę pasaulio dalį.
Šie pirmieji šeši „OneWeb“ palydovai – bandomieji, ir bendrovė per ateinančius šešis mėnesius juos tikrins, kad įsitikintų, jog viskas veikia kaip tikėtasi. „Jeigu veiks visi šeši iš šešių, tai bus nuostabu“, – pabrėžė G. Wyleris.
Palydovus paleido Europos aviacijos ir kosmoso kompanija „Arianespace“, savo raketų centru pasirinkusi didelę teritoriją Prancūzijos Gvianoje. „Arianespace“ vienu sykiu į orbitą gali pakelti ir paleisti iki 36 pusantro šimto kilogramų sveriančių palydovų ir per ateinančius metus su „OneWeb“ yra sutarusi dėl dar 20 paleidimų.
Naujieji palydovai yra mažesni, pigesni ir greičiau persiunčia duomenis nei senesni palydovinio interneto modeliai, naudojami tokių operatorių kaip „ViaSat Inc.“ ir „Inmarsat Plc.“.
„OneWeb“ tvirtina galintys pagaminti du palydovus per dieną – už mažiau nei dešimtadalį tradicinės sistemos kainos. Be to, senesni palydovai orbita juda maždaug 30 000 km atstumu nuo Žemės, palyginti su maždaug už 1200 km judančiais „OneWeb“ palydovais, o tai naujokams turėtų padėti greičiau persiųsti duomenis.
„OneWeb“ ir „SpaceX“ planuoja teikti paslaugas žmonėms, gyvenantiems atokesnėse ir skurdesnėse vietovėse, suteikiant jiems tokią pat prieigą prie interneto, kokia naudojasi visas likęs pasaulis. Jie taip pat nori parduoti pelningesnes paslaugas tokiems objektams kaip lėktuvai, automobiliai ir laivai.
Prieš maždaug 20 metų G. Wyleris jau mėgino Afrikoje įvesti greitaeigį internetą, nutiesdamas pluoštinės optikos kabelius, o kai šis sumanymas nepasiteisino, įkūrė įmonę pavadinimu „O3b“, kuri pasitelkė palydovus, kad galėtų teikti panašias paslaugas aplink ekvatorių. „OneWeb“ – trečiasis G. Wylerio bandymas įvykdyti tai, ką jis pats vadina altruistine vizija dovanojant visiems vienodas galimybes naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
Apie kosminio interneto paslaugas buvo kalbama metų metus, tačiau sumanymai susidūrė su finansavimo problemomis, nes investuotojai pirmiausia vertina ekonominę jų reikšmę.
„Neįtikėtina, kad tai pagaliau vyksta dabar, praėjus septyneriems ar aštuoneriems metams, kai paleidėjai, gamintojai ir finansuotojai šitiek kartų viską atidėliojo“, – „OneWeb“ paleidimu džiaugėsi „Northern Sky Research“ analitikė Shagun Sachdeva.
Sėkmė tikrai nėra užtikrinta. Ir „OneWeb“, ir „SpaceX“ vis dar turės įrodyti, kad jų palydovai veikia ir kad jų antenos gali teikti duomenis žadėtais greičiais ir kainomis. Be to, operatoriai turės išsaugoti pakankamai žemus vartotojų kaštus, kad užtikrintų masinį išpopuliarėjimą, ir vis dar susiduria su reguliavimo kliūtimis, trukdančiomis duomenų perdavimui tarp dešimčių šalių.
Pasak „Northern Sky Research“, didžiulis būtinos antžeminės įrangos kiekis taip pat gali praryti maždaug trečdalį visų kapitalo išlaidų: „SpaceX“ paprašė Jungtinių Valstijų reguliavimo institucijų leidimo naudoti milijoną antžeminių terminalų.
Tuo tarpu senesni operatoriai, tokie kaip „ViaSat“, „Eutelsat Communications SA“, „Intelsat SA“ ir „Inmarsat“, investuoja į galingesnius geostacionarius ryšių palydovus, o dar dvi įmonės – „Telesat“ ir „LeoSat Enterprises“ – kuria savus žemos orbitos palydovus.
Ši duomenų plejada prisijungs prie daugiau nei 200 žemos orbitos palydovų, paleistų „Planet Labs Inc.“. San Franciske įsikūrusi kompanija savo palydovus naudoja kasdieniam kiekvieno Žemės taško fotografavimui. Ūkininkai, investuotojai ir žvalgybininkai atidžiai nagrinėja gautas palydovų nuotraukas, apžiūrinėdami pasėlių laukus arba stebėdami žmonių grupių judėjimą ir pokyčius kituose objektuose, pvz., pastatuose. „Planet Labs Inc.“ buvo pirmoji kompanija, įrodžiusi, kad šios mažesnių, pigesnių palydovų grupės galėtų dirbti kartu, atlikdamos užduotis, kurias anksčiau atlikdavo didžiuliai, brangiai kainuojantys palydovai.
