Įstatymo projektas, numatantis reikiamus technologinius pakeitimus tokiems atvejams, parlamentui buvo pristatytas šių metų pradžioje. Spėjama, kad bandymas įvyks iki balandžio 1 dienos, tačiau tiksli data dar nenustatyta ir neskelbiama.

Įstatymo projektas, pavadintas Nacionalinė skaitmeninės ekonomikos programa, įpareigoja Rusijos interneto tiekėjus pasirūpinti, jog jie galės savo veiklą vykdyti ir tuo atveju, jeigu užsienio jėgos Rusiją atjungtų nuo pasaulinio tinklo.

NATO ir jos sąjungininkai Rusijai dėl šalies vykdomų kibernetinių atakų ir kitų veiksmų internete siūlo pritaikyti sankcijų.

Minėtame įstatymo projekte kalbama ir apie būtinybę Rusijai pasirūpinti sava adresų tinkle sistema, žinoma kaip DNS, kuri padėtų užtikrinti sklandžią veiklą netekus prieigos prie užsienyje esančių serverių.

Šiuo metu pagrindinius DNS serverius prižiūri 12 institucijų, ir nė viena iš jų nėra Rusijoje. Nepaisant to, nemažai pagrindinių adresų kopijų puikiausiai egzistuoja ir Rusijos viduje, o tai reiškia, kad tinklo sistemos gali veikti be trukdžių net ir tuo atveju, jeigu prieš Rusiją bus imtasi baudžiamųjų priemonių.

Bandymo metu iš interneto tiekėjų tikimasi įrodymų, jog jie turi techninių galimybių nukreipti duomenis į valstybės kontroliuojamus centrus. Jie filtruotų duomenų, siunčiamų Rusijos viduje, srautą iki pat jų galutinio tikslo.

Rusijos valdžia norėtų, kad visas duomenų srautas šalies viduje keliautų būtent per minėtuosius reguliavimo centrus. Spėjama, kad tokiu būdu šalis kurpia didelio masto cenzūros sistemą, panašią į veikiančią Kinijoje.

Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, šalies interneto tiekėjai palaiko minėtąjį įstatymo projektą, tačiau nesutaria, kaip geriausiai jį įgyvendinti. Kaip skelbia ZDNet, bandymas „kaip reikiant sutrikdys Rusijos interneto srautą“.

Rusijos valdžia skiria finansavimą interneto tiekėjams, kad šie galėtų deramai modifikuoti savo infrastruktūrą ir pritaikyti ją duomenų srauto nukreipimui.

Kaip įmanoma nuo interneto atjungti visą šalį?

Labai svarbu suvokti, kaip veikia internetas. Iš esmės tai tūkstančiai skaitmeninių tinklų, kuriais keliauja informacija. Šiuos tinklus jungia perskirstymo centrai – jie yra silpniausia sistemos grandis.

Ką nori padaryti Rusija? Rusija nori perimti šių centrų kontrolę, ir taip užsitikrinti, jog galės kontroliuoti į šalį ir iš šalies keliaujančius duomenis.

Kinijos naudojama ugniasienė – bene geriausiai pasaulyje žinoma cenzūros sistema. Ji taip pat kontroliuoja minėtuosius centrus ir filtruoja duomenis.

Apeiti cenzūros sistemą galima naudojantis virtualiais privačiais tinklais (VPN) – jie užmaskuoja kompiuterio lokaciją, taip padėdami išvengti filtrų, tačiau ir tai nėra itin veiksminga strategija. Kinijoje naudojimasis nelegaliais VPN gali baigtis kalėjimu.

Kartais valstybės nuo interneto atsijungia netyčia – Mauritanija 2018 metais interneto neturėjo dvi dienas, kai buvo nutrauktas povandeninis interneto kabelis.