Toks likimas ištiko „Rosettą“, „Cassini“, „Dawn“ ir daugybę kitų zondų. O dabar grupė mokslininkų ir inžinierių pristatė ir sėkmingai išbandė prototipinį zondą, kuriam kuro nepritrūks niekada, nes jis varomas vandens garais. Maždaug mikrobangų krosnelės dydžio prototipas sėkmingai išgavo vandenį iš dirbtinių asteroidines primenančių uolienų, pavertė jį garais ir panaudojo tuos garus kaip reakcinę medžiagą judėjimui.
Žinoma, tam jam reikėjo energijos, bet pastarąją zondas gali gauti iš Saulės. Tokias procedūras atlikti gebantis zondas galėtų tyrinėti, pavyzdžiui, Mėnulį, kokią nors nykštukinę planetą ar didelį asteroidą, reguliariai skraidydamas nuo vienos jo vietos prie kitos. Arba galėtų skraidyti tarp asteroidų, iš kiekvieno pasiimdamas šiek tiek ledo ir taip pasipildydamas kuro (tiksliau sakant, reakcinės medžiagos) atsargas.
Kol kas nežinia, kada prototipas galėtų tapti realybe, bet turint omeny, kad projektą finansavo NASA, tai turėtų būti tik laiko klausimas.