Ištrauka iš laidos:
Mūsų ausys girdi dažnius nuo 20 hercų iki 20 kilohercų. Su amžiumi klausa blogėja, tad suaugę dažniausiai girdi iki 14 kilohercų. O štai pavyzdžiui žiurkės girdi daug geriau už mus: nuo tūkstančio hercų iki 50 kilohercų.
Radijo bangos prasideda nuo šimtų kilohercų. Vidurinės – nuo 500 iki tūkstančio – šiais laikais mažai naudojamos radijo stočių. Toliau – trumposios bangos. Nuo 3000 KHz iki 30 megahercų. Mega reiškia milijonas. Dar toliau – ultratrumposios bangos. Ten sklinda daugelio telekomunikacijų signalai. Jos siekia iki šimto kilometrų. To pakanka, tai geriau nei vienas didelis galingas siųstuvas. Tokį turime Sitkūnuose. Jis dengė visą šalies teritoriją labai įdomiu dažniu. Kai kas gal pasakytų, šėtonišku. 666 kilohercai.
Dar aukštesnio (nuo 30 iki 300 MHz) dažnio radijo bangos naudojamos lėktuvų įgulų komunikacijai su dispečeriais, įvairių saugos tarnybų signalams.
Toliau – jau televizijos signalai, kurie transliuojami nuo 300 iki 800 MHz dažniais. Tai vadinama decimetrinėmis bangomis. Dar aukštesnio dažnio – jau mobilusis ryšis. 900-1800 MHz. O štai GPS duomenys iš kosmoso už 20 tūkstančių kilometrų transliuojami 1500 MHz dažniu. Tai, ką vadiname Wi-Fi ir Bluetooth, yra 2400 MHz dažnio bangos.
Didėjant perduodamų duomenų kiekiams, mums tenka kopti į vis aukštesnius dažnius. Dabar plačiai diskutuojama apie ateities 5G ryšį, kuris net iki 5000 MHz dažnį. Ten, kaip sakoma, jau bus kosmosas. Visiškai kiti paskirstymo principai.
Visi šiuo aukštesnio dažnio signalai dar vadinami mikrobangomis. Tai – senas, bet iki šiol naudojamas terminas. Mikrobangų krosnelėje irgi naudojamos radijo bangos, tačiau esmė – signalo galingumas. Terminis poveikis išgaunamas pusantro kilovato galingumo apie 2400 MHz mikrobangomis. Taip tempiamos priešingomis kryptimis ir šyla vandens molekulės, kurias sudaro teigiami ir neigiami jonai.
Tuo tarpu mobilaus įrenginio signalas galia yra vos vienas vatas. Terminio poveikio kūnui nėra. Darėme eksperimentą su telefonu ir mėsos gabalu. Jis po kurio laiko įšilo, bet paskui supratome, kad nuo telefono baterijos, o ne antenos.
Bet sugrįžkime prie kadaise užduoto klausimo ponui Hercui: kokia iš viso to nauda? Atsakymas – akivaizdus. Praktinis šių atradimų panaudojimas – visuotinis ir gyvybiškai svarbus. Vienas naujausių ir įdomiausių įdiegtas Kinijoje, kur į Šanchajaus oro uostą nutiesta moderni traukinio atšaka. Šis 430 kilometrų per valandą greičiu lekiantis traukinys neturi ratų, jį ore palaiko ir į priekį stumia elektromagnetai. Tai – jau nebe ateities vizijos, o veikiantys projektai.
Visą laidą žiūrėkite čia: